Jei tėvai, darželių auklėtojai, mokytojai ar darbdaviai labiau pasigilintų į kartų skirtumus, būtų mažiau nusivylimų, nesusipratimų, maišto, o galbūt ir sulaužytų likimų. Taip mano dr. Raimonda Alonderienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, analizuojanti kartų skirtumus.
O kokiai kartai priklausote Jūs?
Jūs skaitote paskaitas apie X, Y, Z kartas, ir pati veikiausiai auginate Z kartos vaiką (ar kelis). Sakykite, kartų problemos – tai amžina tema, madinga diskusija ar iš tiesų – rimčiausias mokslas, kurį turėtų išmanyti visų kartų atstovai, norėdami tarpusavyje susišnekėti?
Turbūt nesvarbu, apie kurį dešimtmetį ar amžių kalbėsime, visada būta skirtingo amžiaus žmonių nesusišnekėjimo: vaikai mano, kad tėvai nespėja su naujovėmis, tėvai ar seneliai sako, kad nebesupranta savo vaikų ar vaikaičių ir vis padejuoja: „Na, jaunimas šiais laikais!.. Mūsų laikais taip nebuvo.“ Taigi pokalbiai apie kartas yra tiek amžina tema, tiek madinga diskusija, tiek mokslas. Pirmiausia kartų problemas nagrinėja tokios mokslo kryptys, kaip filosofija ir sociologija. Žymiausias pastarosios krypties atstovas Karlas Manheimas (Karl Mannheim), 1923 metais parašęs studiją „Kartų problema“ („The Problem of Generations“). Tačiau diskusijų kartų klausimais itin padaugėjo po 1991 metais išleistos ir išpopuliarėjusios Viljamo Štrauso (William Strauss) ir Neilo Hau (Neil Howe) knygos „Kartos“ („Generations“). Dabar kartų tema linksniuojama tose terpėse, kur ji aktualiausia, pavyzdžiui, mokyklose, darželiuose, organizacijose, kur po vienu stogu atsiduria 4 kartų atstovai.
Papasakokite apie kartas? Kas joms būdinga?
Karta, arba kohorta, – tai grupė žmonių, kuriuos sieja gimimo data bei esminiai įvykiai, nutikę kritiniais jų vystymosi laikotarpiais. Būtent šie įvykiai suformavo panašias vertybių sistemas, požiūrį, gyvenimo patirtį ir tai lemia kartų skirtumus.
Kad suprastume, kokie esminiai įvykiai formavo skirtingų kartų pasaulėžiūrą, verta žinoti, kaip kartos skirstomos. Nors bendro sutarimo nei dėl kartų pavadinimo, nei dėl jų gimimo laikotarpio nėra, dažniausiai pasitaikanti tipologija pateikta lentelėje.[2]Labiausiai ginčijamasi, kada prasidėjo Z karta – 1995 m., 2000 m. ar 2005 m.
Kūdikių bumo kartos atstovai augo, matydami televizijos ir kontracepcijos atsiradimą, roko grupės „The Beatles“ išpopuliarėjimą, JAV prezidento Dž. Kenedžio mirtį. Šios kartos žmonės apibūdinami kaip itin darbštūs, netgi darboholikai, kuriuos motyvuoja aukštas postas ir prestižinis darbas. Jie savarankiški ir žino, kad gali pasitikėti tik savimi; įsitikinę, kad Pasaulis jiems nėra skolingas, todėl viską, ką turi, užsidirbo patys. Skirtingai nei jaunesnės kartos, šie žmonės labiau paklūsta autoritetams ir visuomenės normoms. Be to, jie geba daug geriau išlaikyti dėmesį ilgą laiką. Šie žmonės daugiau bendrauja tiesiogiai, ne per Facebook ar kitus socialinius tinklus.
X kartos vystymąsi lydėjo šaltasis karas, „Žvaigždžių karų“ epopėja, Europos Sąjungos įkūrimas. X kartos atstovai apibūdinami kaip individualistai, nepriklausomi, savarankiški ir kūrybingi. Jie pasitiki savimi, todėl keičia darbą, ieškodami iššūkių ir didesnės naudos sau. X kartai patinka pokyčiai ir įvairovė. Skirtingai nei vyresnėms kartoms, X kartai rezultatas svarbiau nei procesas. Ji kitaip nei Kūdikių bumo karta, kuri dažnai pabrėžia, kad gyvena tam, kad dirbtų, skiria laiko ir darbui ir asmeniniam gyvenimui. . Tačiau autoritetus X kartos atstovai vertina skeptiškai, dažnai yra nekantrūs ir įpratę tuoj pat kritikuoti.
Y kartos aplinkai būdingi šie atributai: mobilusis ryšys, kompiuteriai, internetas, Facebook, trumposios žinutės, kompiuteriniai žaidimai, visuotinis atšilimas, pigios kelionės lėktuvais. Todėl technologijos Y kartai labai svarbios. Jos atstovai vienu metu gali daryti daug veiklų, pavyzdžiui, ruošti pamokas, klausytis muzikos, bendrauti per Skype ir naršyti internete. Y kartos žmonės yra optimistai, moralūs ir visuomeniški, „draugiški“ aplinkai. Jie vertina socialinius kontaktus ir skeptiški taisyklių atžvilgiu. Kūdikių bumo ir ankstesnių kartų atstovai augo, girdėdami „klausyk vyresnių“, „gerbk vyresnius“ besąlygiškai. X ir Ykartos jaunuoliai mano, Z kartos atstovai greičiausiai manys, kad pagarbą reikia nusipelnyti. Neseniai per užsienio televizijos kanalą vaikams klausiausi edukacinės laidos, kurios metu vedėja patiems jauniausiems žiūrovams teigė: „Išklausykite suaugusiuosius, jie galbūt turi ką nors naudinga pasakyti…“. Tačiau vaikui paliekama laisvė paisyti to ar ne.
Reikia pripažinti, kad šiuo metu daugiausia kalbama apie Y kartą, nes šios kartos jaunuoliai ateina į darbo rinką, jie turi kitokius lūkesčius ir vyresni darbdaviai nelabai žino, kaip su jais dirbti. Apie Z kartą informacijos turime mažiau. Viena aišku: ši karta nematė pasaulio, kuriame nebuvo interneto, mobiliojo ryšio, išmaniųjų telefonų, planšečių, socialinių tinklų, videožaidimų. Jie puikiai valdo ar valdys technologijas. Todėl nenuostabu, kad mažieji iš Z vaikai rankose pirmiausia laiko išmanųjį telefoną, o ne barškutį. Jie greičiau už tėvus išmoksta žaisti naują kompiuterinį ar išmaniojo telefono žaidimą. Atsižvelgiant į pasirinktą skirstymą, abu mano vaikus būtų galima priskirti Z kartai. Kartais negali patikėti, kad trimetis geba žaisti Mahjongą ar pats telefone susirasti norimą programą…
Kuo skiriasi dvi vienmetės – hipė ir tremtinė?
Na, bet linksmos hipių laikų amerikietės močiutės ir tos pačios kartos lietuvės moterys, išgyvenusios trėmimus, turbūt nelabai išsitenka tos pačios kartos aprėptyje? Ar skiriasi ir kiek kartų charakteristikos skirtingose šalyse?
Labai pagrįstas klausimas. Nors kartų teorija populiari, tačiau nemažai kritikuojama. Ar iš tiesų tos pačios kartos žmonės, kuriuos skiria apie 20 metų, tokie vienodi, kad būtų apibūdinti tais pačiais bruožais?
Paimkime kaip pavyzdį mano šviesaus atminimo labai mylėtą močiutę Kazimierą, pagal V. Štrauso ir N. Hau skirstymą, priklausiusią Didžiajai kartai. Ji augo kaime ūkininkų šeimoje. Pas ją, vos sulaukusią 17 metų, ėmė važiuoti piršliai, pokario metu ji buvo ištremta, Sibire susilaukė šeštojo vaiko – mano mamos. Po 10 metų tremties visa šeima grįžo į Lietuvą, matė tarybinius laikus, nepriklausomą Lietuvą. Mirė sulaukusi 99 metų. Tačiau naujausias technologijas ir pokyčius jai buvo sunku suprasti. Kita vertus, žinau atvejį, kai 80-metis senukas vaikų paprašė nupirkti kompiuterį. Supažindintas su pagrindinėmis programomis, jis pats išmoko tiek, kad vaikams ir anūkams Kalėdų proga kuria elektroninius atvirukus.
Be to, ar egzistuoja identiškos kartos, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje ir Lietuvoje? Kartų teorija išplėtota anglosaksų šalyse, tačiau kol kas nedaug mokslinių tyrimų atlikta kitur. O jei yra, kartos dažniausiai skirstomos tik pagal amžių, pamirštant kitus skiriamuosius jų bruožus. Esminiai įvykiai, lėmę kartų vystymąsi JAV, skiriasi Kinijoje ir Lietuvoje. Karta Z visame pasaulyje (na, gal išskyrus Šiaurės Korėją, kai kuriuos Kinijos regionus ir pan.) veikiausiai auga panašiai – internetas, mobilusis ryšys ir kitos technologijos sutrumpino atstumus ir pagerino tos pačios informacijos prieinamumą. Galbūt ne taip stipriai skiriasi Lietuvos ir Vakarų šalių Y karta, tačiau žmonės, gimę prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, neabejotinai skiriasi lyginant su Vakarų šalių atstovais. Greičiausiai ir kartos bus vadinamos kitaip. Skirtumai egzistuoja ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, be kitų kartų, išskiriama Popiežiaus Jono Pauliaus II karta.
Z kartos vaikas „tradicinėje“ mokykloje ims tingėti arba maištauti
Jūs labai įdomiai dėstote temą darbdaviams, kaip susikalbėti su X ir Y kartų darbuotojais. Tai turbūt tinka ir kolektyvams darželiuose, mokyklose? Papasakokite trumpai apie tai.
Mes niekada nebūsime visi vienodi. Todėl kalbant apie kartas svarbu ne ieškoti skirtumų, o sąlyčio taškų, kad galėtume susikalbėti. Kad suprastume, kodėl kitos kartos elgiasi vienaip ar kitaip, kodėl jiems svarbūs vienokie ar kitokie dalykai. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus mokytojai dažnai sako, kad mokiniai dabar nemotyvuoti, tinginiai, nepaklūsta vyresniesiems, nemoka bendrauti tiesiogiai. Jaunoji karta vertina neformalią, žaismingą aplinką be biurokratijos ir hierarchijos. Jiems itin svarbios technologijos. Jei toks mokinys atsiduria „tradicinėje“ mokykloje, kur iš jo reikalaujama besąlygiškai paklusti mokytojams, mintinai „iškalti“ istorines datas, mokytis tik iš vadovėlių, nenuostabu, kad jis ima maištauti – „tingėti“ ir nerodyti „motyvacijos“. Todėl pažangios mokyklos žino, kaip jaunąją kartą įtraukti. Jos naudoja technologijas. Pavyzdžiui, mano vyresnysis sūnus pradinėse klasėse džiaugėsi interaktyviąja lenta (ja naudojosi tiek mokytoja, tiek mokiniai), dažnai žiūrėjo vaizdo medžiagą ir jau pradinėse klasėse rengė projektus, darydamas Power point skaidres. Penktoje klasėje sūnus ir jo bendraklasiai naudojasi interaktyviosiomis programomis atsakinėdami į gamtos pamokos klausimus. Be to, jie apskritai vertina draugišką aplinką mokykloje.
Z kartos aplinkoje apstu technologijų, ir inovacijų tempas ateityje tik didės. Greičiausiai ne tik mokyklos, bet ir darželiai ieškos būdų, kaip kuo labiau taikyti technologijas. Z karta, matydama tiek įvairovės aplinkui ir dažnai besikeičiančius vaizdus, dėmesį gali sukoncentruoti trumpesniam laikui nei, pavyzdžiui, Kūdikių bumo atstovai. Todėl darželiuose auklėtojos naujas veiklas siūlo dažniau.
O kaip elgtis su Z kartos vaikais? Ir kieno yra santykis glaudesnis – X ir Z, Y ir Z ar Kūdikių bumo ir Z? Ar apskritai dar gali susikalbėti Tyliosios ir Z kartos vaikai?
Kadangi Z karta dažnai įvardijama skirtingai, pavyzdžiui, kai kurie šaltiniai teigia, kad tai – vaikai, gimę po 1995 metų, kiti – netgi po 2005 m. Taigi Y ir Z kartos dažnai susilieja. Tikriausiai šių dviejų kartų atstovams suprasti vieniems kitus lengviau. Jie gimė arba augo apsupti technologinių naujovių, dažnai bendrauja ne tik ir ne tiek tiesiogiai, kiek naudodamiesi socialiniais interneto tinklais. Vyresniems žmonėms suprasti jaunus ir „susidraugauti“ su naujovėmis ne visada lengva. Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Sparčiai išpopuliarėjo nuotolinės universitetinio mokslo programos (angl. Massive Open Online Courses – MOOC), kuriomis siūloma tūkstančiai nemokamų virtualių kursų pačiomis įvairiausiomis temomis, dažniausiai anglų kalba. Šiuos kursus „lanko“ įvairiausio amžiaus žmonės. Viena iš tokių grupių yra 60+.
Z karta žaislų nebeskirsto į mergaitiškus ir berniukiškus
Pakalbėkime apie darželių aplinką. X kartos auklėtoja ir Z kartos vaikai. Ar jie geba suprasti vieni kitus? Į ką pedagogai ir tėvai turėtų atkreipti dėmesį, auklėdami Z kartos vaikus?
Kaip minėjau, kartų dialoge svarbiausia suprasti vieniems kitus ir susikalbėti. Z karta apibūdinama kaip išsilavinusi, techniška, bendradarbiaujanti. Šie žmonės verslūs (daugelis nori steigti savo verslus), visuomeniški (savanoriauja nuo vaikystės), išmintingi (dažniau nori taupyti, nei išlaidauti), itin vertina išsilavinimą, tolerantiškesni nei ankstesnės kartos, mažiau linkę atlikti tradicinius lyčių vaidmenis. Manoma, kad jie pranašesni, pavyzdžiui, mažiau rūko, geria ir mušasi nei ankstesnių kartų žmonės.
Kaip teigia sociologas Markas Makkrindlas (Mark McCrindle), šie žmonės ne atstovauja ateičiai, jie ją kuria. Štai visuomeniškumo ir progresyvumo pavyzdys; 16 metų Ana Makosinski (Ann Makosinski) išrado prožektorių, kuris pasikrauna nuo žmogaus rankos šilumos. Svarbiausia, kad išradimą paskatino jos draugės iš Filipinų istorija, kai mergaitė neišlaikė testo mokykloje, nes, neturėdama elektros, negalėjo mokytis vakare. Malala Yousafzai, Z kartos atstovė, paauglė iš Pakistano, yra jauniausias žmogus, gavęs Nobelio taikos premiją. 2014 m. ji įvertinta už kovą prieš vaikų išnaudojimą ir už galimybę mokytis.Tokie pavyzdžiai rodo, kad dažnai mes, vyresni, turime ko pasimokyti iš jaunesnės kartos.
Kalbant apie darželio aplinką, į galvą ateina vienas pavyzdys. Kai mano vyresnėlis lankė darželį, dažnai skųsdavosi, kad auklėtoja neleidžia žaisti su žaisline virtuve. Pasirodo, auklėtoja grupės erdvę suskirstė į mergaičių kampelį, kur sudėtos lėlės, jų drabužėliai, žaislinės virtuvės ir puodai, ir berniukų kampelį su mašinytėmis, kaladėlėmis ir panašiai. Berniukams į mergaičių kampelį eiti neleisdavo… Dabar vyresnysis mano sūnus penktokas ir jo bendraklasiai berniukai technologijų pamokas lanko kartu su mergaitėmis. Visi mokosi siūti, gaminti maistą, drožinėti. Panašu, kad mažėja stereotipinio mąstymo, ką turi daryti moterys ir vyrai… Jaunėlis seka brolio pėdomis ir Kalėdų Senelio paprašė žaislinės virtuvės… Z karta nori eksperimentuoti, pažiūrėti, „kas žaislo viduje“, ir išradinėti. Viskas, ką turi daryti suaugusieji, – netrukdyti ir palaikyti.
Kas ateis po paskutinės raidės?
Be abejo, galime juokauti, kad Z kartos vaikai jau gimsta su planšetiniu kompiuteriu ir mes jų šiuo atžvilgiu nebepavysime. Tačiau gal jie turi kokių silpnųjų vietų, išskirtinių bruožų, kuriuos reikėtų pastebėti ir į kuriuos vertėtų tinkamai reaguoti?
Technologijų įsigalėjimas turi ir kitą pusę –Y ir Z kartos atstovai mažiau bendrauja tiesiogiai, trumpiau išlaiko dėmesį ties vienu darbu, jiems kebliau taisyklingai rašyti. Kai žinome sunkumus, galima svarstyti, kaip juos įveikti ir dirbti su tais vaikais. Mokyklose vaikai skatinami dirbti grupėse, vadinasi, daugiau bendrauti tiesiogiai, ne virtualiai. Pamoka organizuojama taip, kad dažniau keičiasi veiklos.
Ar galima prognozuoti, kokia užaugs ta Z karta? Ir su kokia karta jie turės „kautis“? Kas ateis po Z?
Geresnė (šypsosi). Čia kalba mano optimistinė pusė. O iš tiesų kaip ir visos kartos, Z kartos žmonės turės ir teigiamų, ir neigiamų bruožų, vadinasi, tiesiog bus žmonės.
O kas po jų? Kadangi raidynas baigiasi z raide, sociologas Markas Makkrindlas teigia, kad Z kartą pakeis Alfa karta, kuri greičiausia bus labiausiai išsilavinusi karta, mokytis pradės anksčiau ir mokysis ilgiau. Šios kartos atstovai dar geriau įvaldys technologijas ir bus dar didesni materialistai nei ankstesnės kartos. Belieka tik palaukti ir pažiūrėti, ar sociologas teisus.
