Balandžio 23d. Penktadienis

Kai bendravimas ima kelti siaubą: kodėl sutrikus klausai tampama atsiskyrėliu?

Kovo 3d.
Kai bendravimas ima kelti siaubą: kodėl sutrikus klausai tampama atsiskyrėliu?

Paprašyti kalbėti garsiau ar pakartoti ištartą sakinį gerai girdinčiam asmeniui paprastai nekelia keblumų. Kai to tenka prašyti kasdien ir ne vieną kartą, gali atsirasti didelis barjeras, nulemiantis socialinę atskirtį. Su šia problema susiduria begalė žmonių, turinčių klausos sutrikimų. Minėdami Tarptautinę ausų ir klausos dieną kalbamės su dar paauglystėje atskirtį dėl klausos sutrikimų patyrusia Jurgita Samsanavičiene, dabar dirbančia klausos protezavimo specialiste klausos centre „Audiomedika“.

Baimė pripažinti išmokė apsimetinėti

Nuo vaikystės prastai girdinti J. Samsanavičienė pasakoja, kad paauglystėje gėdydavosi pašnekovo atvirai paprašyti pakartoti, ką šis pasakė, tad ji vis labiau ėmė vengti apskritai bendrauti. „Aš jų negirdėdavau, išmokau šiek tiek apsimetinėti, ignoruoti, nes pasakyti, kad negirdžiu, paprašyti pakartoti buvo tabu. Įprotis išsisukinėti vis išlenda iki šiol – taip stipriai jį įvaldžiau.

Apsimesti, kad viskas gerai, puikiai pavyksta tik turint lengvą sutrikimą. Vėliau dėl nuovargio ir įtampos sunkiau tai daryti, galiausiai vis dažniau susiduri su nesusipratimais bendraujant“, – pasakoja moteris. Baimė neišgirsti ar perklausti vaikystėje lėmė net jos veiklų pasirinkimus. Vien dėl to, kad buvo sunku „sugaudyti“ iš skirtingų pusių sklindančius garsus, ji nelankė dramos būrelio ir rinkdavosi individualias veiklas, nereikalaujančias intensyvaus bendravimo su kitais.

J. Samsanavičienė tik būdama studentė ryžosi kreiptis į specialistus – klausos sutrikimas neleido suprasti informacijos, perteikiamos paskaitose. O ir bendravimas įsitempus be galo vargina.

„Tai tampa ne atsipalaidavimu, o sunkiu darbu. Paprasčiau tiesiog mažiau bendrauti, nes taip išvengiama įtampos ir nemalonių situacijų, kai tenka prašyti pakartoti ar suktis iš komiškų situacijų, nepataikius su atsakymu į užduotą klausimą. Ilgainiui tos situacijos tampa ne komiškos, o gąsdinančios ir pradedi jų vengti. O dar jei yra kitos nemalonios aplinkybės, verčiančios įsitempti bendraujant, buvimas tarp žmonių ima kelti siaubą“, – pasakoja klausos sutrikimą turinti J. Samsanavičienė.

Klausos sutrikimai dažni, bet vis dar gaubiami mitų

Žinodama, su kokiomis problemomis susiduria klausos sutrikimus turintys žmonės, moteris pati tapo klausos protezavimo specialiste. Klausos sutrikimai užima trečią vietą pagal sveikatos problemas pasaulyje. Vis dėlto, „Audiomedika“ klausos centre konsultuojanti moteris sako, kad Lietuvoje ši sveikatos problema vis dar gaubiama daugybės mitų ir susikaustymo. „Pasakyti, jog negirdžiu arba girdžiu prastai, yra nepriimtina, ypač tarp vyresnės kartos žmonių. Klausos aparatas visų pirma daug kam reiškia senatvę ir neįgalumą, tarmiškas žodis „glušas“ tarp vyresnių žmonių yra tarsi „kvailas“ sinonimas“, – pastebi specialistė.

Ji akcentuoja, kad su klausos problemomis susiduria vis jaunesni žmonės, o per pandemiją klausos sutrikimų problema gilėja. „Per karantiną bendravimo mažiau, bet jei jau žmonės turėjo nedidelių klausos problemų, tai jos dabar paaštrėjo. Tad net tas minimalus bendravimas tapo sunkesnis“, – sako klausos sutrikimų ekspertė.

Pirmas sutrikimų požymis – kaltės primetimas kitiems

Su turinčiais klausos sutrikimų žmonėmis dirbanti specialistė atkreipia dėmesį, kad dažnai šie pradžioje net nesupranta, kodėl ima vengti bendravimo ir kad dėl to kaltas klausos sutrikimas. Psichologas Gediminas Navaitis komentuoja, jog tai lemia gebėjimas trūkumus priimti bei su jais susigyventi.

„Žmogus prie daugelio savo savybių, tarp jų ir prie tų, kuriuos pavadintume trūkumais, pripranta. Ypač vyresnieji. Jie gali klausytis radijo, televizoriaus žymiai garsiau nei aplinkiniai ir tiesiog manyti, kad jiems taip patogiau. Jei jiems sunku susikalbėti ir išgirsti, jie kartais kaltina aplinkinius, jog šie per tyliai šneka, nesistengia aiškiai pasakyti ir panašiai.“

Anot psichologo, kaltės primetimas kitiems – pirmasis signalas, kuomet verta ieškoti medicininės pagalbos. O jei to nedaroma, galiausiai seka ir didelės socialinės atskirties problemos. „Kai vaikinas bando užkalbinti merginą, bet neišgirsta jos atsakymų ir pokalbis tampa beprasmiškas, įtemptas, galų gale jis nutaria, kad bendrauti su ja neverta. Kai darbuotojas nebesupranta nurodymų, praranda darbą arba nutaria išeiti pats. Galiausiai, senelis nebesugeba pasikalbėti su anūku. Tad klausimas, kodėl jie nebando ieškoti sprendimų.

Akivaizdu, jog rasti jų įmanoma ne visuomet, bet jei nepamėginsi paieškoti, greičiausiai jų ir nebus. Tuos žmones reikia agituoti, drąsinti, bet vis dėlto būtina suprasti, kad daug kas priklauso nuo jų pačių“, – akcentuoja G. Navaitis.

Vienintelis sprendimas – kreiptis pagalbos

Psichologas G. Navaitis įsitikinęs, kad turinčiajam klausos sutrikimų vengiant jas spręsti, kartais artimiesiems verta išbandyti griežtesnę poziciją, o ne mandagius prašymus pasirodyti medikams.

„Yra nuomonė, jog pats žmogus, turintis klausos ar kitų problemų, labai varžysis, gėdysis ir nenorės ieškoti pagalbos. Todėl artimieji, socialiniai darbuotojai, psichologai, medikai turi jį raginti spręsti tas problemas ir panašiai. Turbūt su manim ne visi sutiks, bet manau, kad žmogus turėtų būti ir pats už save atsakingas. Ir šiandien žinant, jog pagalba gali būti suteikta, dar norėti, kad kažkas kitas pasirūpintų jos suteikimu, gali būti per didelė savikliova ir susireikšminimas. Jei reikia pagalbos, jos reikia paprašyti. Nenori – gyvenk šitaip“, – sako G. Navaitis.

Tuo metu klausos protezavimo specialistė J. Samsanavičienė pataria klausos sutrikimų turinčiųjų artimiesiems būti kantriems bei supratingiems net kai problema jau sprendžiama su specialisto pagalba ar pradėjus nešioti klausos aparatą.

„Ne šaukti, o aiškiau, lėčiau kalbėti, perfrazuoti sakinį kartojant. Svarbiausia, prieš bendraujant atkreipti pašnekovo dėmesį ir tik kai jis atsisukęs, mato jūsų veidą, yra susikoncentravęs – kalbėti. Derėtų žinoti, kad prie klausos aparatų priprasti reikia laiko ir ypač užtrunka atrasti tinkamus prietaisus jautriems žmonėms. Tai labai aktualu, jei kreipimasis dėl klausos protezavimo yra uždelstas“, – sako klausos centro „Audiomedika“ specialistė.

 

Elektroniniu būdu bus inspektuojamos įmonės, kurių darbuotojams privalomos sveikatos patikros

Elektroniniu būdu bus inspektuojamos įmonės, kurių darbuotojams privalomos sveikatos patikros

Balandžio 20d.

Siekdama užkirsti kelią darbo vietose plisti užkrečiamoms ligoms, dėl kurių šalyje yra paskelbtas karantinas, ir įvertinti situaciją, kaip įmonėse, teikiančiose viešas paslaugas, laikomasi privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais, Valstybinė darbo inspekcija (VDI)...


Dezinfekciniai skysčiai gali sutrikdyti sveikatą: chemikas pataria, kokių medžiagų vengti

Dezinfekciniai skysčiai gali sutrikdyti sveikatą: chemikas pataria, kokių medžiagų vengti

Balandžio 20d.

Paviršiams dezinfekuoti skirtas skystis neturėtų būti naudojamas ant rankų, taip pat svarbu atidžiai perskaityti informaciją dezinfekcinio skysčio etiketėje, pataria chemikas. Priešingu atveju galima nudeginti odą, pažeisti akis, kvėpavimo takus, sukelti alergines reakcijas, apsinuodyti ar net...


„Mano tikslas yra ne vien padėti, bet ir suteikti gyvenimo džiaugsmą, įžiebti norą gyventi...“ – Vilma Ražanienė apie nepakartojamas gyvenimo patirtis

„Mano tikslas yra ne vien padėti, bet ir suteikti gyvenimo džiaugsmą, įžiebti norą gyventi...“ – Vilma Ražanienė apie nepakartojamas gyvenimo patirtis

Balandžio 20d.

„Didžiausią gyvenimo išbandymą patyriau būdama 36 metų, – pasakoja maltiečių savanorė Vilma Ražanienė. – Mano vyras tada statybose gavo labai sunkią traumą – kasant žemę jį užgriuvo akmenų ir betono luitų kupinos žemės sluoksnis... Vyrui lūžo dubens kaulai, jis patyrė...


Svarbu nepražiopsoti: kodėl pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reiktų prieš atšylant orams?

Svarbu nepražiopsoti: kodėl pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reiktų prieš atšylant orams?

Balandžio 20d.

Lietuvoje šylant orams bunda gamta, o su ja – ir pavojingas infekcines ligas nešiojančios erkės, aktyviausios šiltuoju metų laiku: nuo pirmojo sniego nutirpimo iki paskutiniųjų šiltų rudens dienų. Gydytojai ir draudikai pažymi, kad pirmieji erkinio encefalito užsikrėtimo atvejai...


Dr. R. Petereit: kas penktas šalies gyventojas serga nealkoholine kepenų suriebėjimo liga

Dr. R. Petereit: kas penktas šalies gyventojas serga nealkoholine kepenų suriebėjimo liga

Balandžio 19d.

Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai būtinų funkcijų, ir apskritai didžiausias organas, sveriantis pusantro kilogramo. Pasak medikų, dažnas prisimena turintis šį organą tik jau susirgus kepenų ligomis.


Vis daugiau gyventojų išreiškia pritarimą organų donorystei

Vis daugiau gyventojų išreiškia pritarimą organų donorystei

Balandžio 19d.

Didėja žmonių, suprantančių donorystės svarbą, gretos – tai liudija augantys skaičiai. Regimas ryškus sutikimų Donoro kortelei gauti augimas, visuomenės susidomėjimą organų donoryste bei transplantacija liudija ir sparčiai besiplečiantis skaitytojų bei sekėjų ratas.


Vakcinų atsargas vėl ištuštinęs Kaunas skelbia antrą „šaukimą“ visiems miesto senjorams

Vakcinų atsargas vėl ištuštinęs Kaunas skelbia antrą „šaukimą“ visiems miesto senjorams

Balandžio 19d.

Didžiausias šalyje vakcinavimo centras Kaune antrą kartą priverstas daryti pauzę. Kaip ir praėjusią savaitę, visa miestui skirta vakcinų siunta pilnai išnaudota vos per 5 dienas, todėl iki antradienio numatomas štilis. Po savaitgalio laukiama atvykstant naujos „Pfizer-BioNTech“ skiepų...


Prezidentas: „Savanorystė yra aukščiausia pilietiškumo išraiška sprendžiant vienišumo problemą“

Prezidentas: „Savanorystė yra aukščiausia pilietiškumo išraiška sprendžiant vienišumo problemą“

Balandžio 16d.

Karantinui stipriai apribojus visuomeninį gyvenimą ir atsiradus neišvengiamam atstumui, visuomenėje išryškėjo sparčiai auganti vienišumo problema. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė su jaunųjų maltiečių iniciatyvos „Jungiant kartas“ dalyviais...


Kovos su vėžiu komiteto EP narys prof. L. Mažylis apie ligos registrus: „Būtini pokyčiai duomenų apsaugai“

Kovos su vėžiu komiteto EP narys prof. L. Mažylis apie ligos registrus: „Būtini pokyčiai duomenų apsaugai“

Balandžio 16d.

Balandžio 15 dieną vykusiame Specialiojo kovos su vėžiu komiteto Europos Parlamente (EP) posėdyje buvo aptariama vėžio ligos registrų ir duomenų dalijimosi situacija Europos Sąjungoje ir ateities perspektyvos.


Nuolatinis karantino palydovas – akių sausumas

Nuolatinis karantino palydovas – akių sausumas

Balandžio 16d.

Karantino metu daugelis iš mūsų buvo priversti dirbti ir mokytis iš namų, gyvą bendravimą išmainyti į pokalbius vaizdo skambučiais. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytojos oftalmologės Ritos Žilienės teigimu, gyvenimo pokyčiai netruko palikti pėdsaką mūsų visų sveikatai...


kspertų raginimai vartoti vitaminą D atsispindi ir vaistinėje – įsigyjama dvigubai daugiau

kspertų raginimai vartoti vitaminą D atsispindi ir vaistinėje – įsigyjama dvigubai daugiau

Balandžio 16d.

Šalies gydytojai ekspertai ragina valdžios atstovus atkreipti dėmesį į vitaminą D, kaip Covid-19 infekcijos pasekmes švelninančią priemonę. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai antrina ir pastebi, kad kovą susidomėjimas vitaminu D išaugo daugiau nei dvigubai lyginant su pernai metais.


Po pagalbinio apvaisinimo procedūros – dviguba šeimos laimė

Po pagalbinio apvaisinimo procedūros – dviguba šeimos laimė

Balandžio 16d.

Kas penkta šešta pora patiria vaisingumo problemų. Vieniems tai – šalta nieko nereiškianti statistika, kitiems – skausmingas ir neišpildytas troškimas glausti prie krūtinės savo vaiką. Tačiau situaciją keičia daugiau nei prieš 4 metus įsigaliojęs Pagalbinio apavaisinimo įstatymas,...


Baimę dėl gastroenterologinių tyrimų mažina moderni įranga ir galimybė nejusti diskomforto

Baimę dėl gastroenterologinių tyrimų mažina moderni įranga ir galimybė nejusti diskomforto

Balandžio 15d.

Gastroenterologiniai tyrimai tiek apie juos girdėjusiems, tiek juos patyrusiems pacientams kelia ne pačių maloniausių asociacijų. Tačiau šie tyrimai yra itin efektyvūs ir padeda diagnozuoti pavojingas ligas, todėl dažnai nėra išvengiami. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“...


Simptomas, kurį aštrina stresas: kas yra tinitas ir kaip su juo kovoti?

Simptomas, kurį aštrina stresas: kas yra tinitas ir kaip su juo kovoti?

Balandžio 15d.

Jei be jokio išorinio stimulo ausyse ar galvoje girdite tam tikros formos ūžesį, tuomet priklausote maždaug 20 proc. planetos žmonių, kurie bent kartą gyvenime susiduria su bene dažniausiu klausos sistemos sutrikimu – paslaptinguoju tinitu. Klausos specialistės patvirtina, kad jo atsiradimo...


Gydytojai ragina valstybę išnaudoti vitamino D skydą kovoje su pandemija

Gydytojai ragina valstybę išnaudoti vitamino D skydą kovoje su pandemija

Balandžio 15d.

Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimo narius ir kitas susijusias valstybės institucijas pasiekė Lietuvos medikų laiškas, kuriuo apie 100 specialistų ragina ministeriją ir Vyriausybę atkreipti dėmesį į vitaminą D kaip prevencijos priemonę Lietuvoje...


Antra „Vaxzevria“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių

Antra „Vaxzevria“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių

Balandžio 15d.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena savivaldybėms ir skiepijančioms įstaigoms, kad skiepijant vakcina nuo koronaviruso „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) rekomenduojama daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Tačiau, atsižvelgiant į...


Parengta tvarka dėl savikontrolei skirtų COVID-19 testų įsigijimo

Parengta tvarka dėl savikontrolei skirtų COVID-19 testų įsigijimo

Balandžio 15d.

Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams įvairiose prekybos vietose – testą bus galima atlikti bet kuriuo metu ir pasitikrinti, ar nesergama koronaviruso infekcija. Greitieji antigeno testai pagerins testavimo prieinamumą ir suteiks...


Apsauga nuo virusinių ligų: kokius sveikatos rodiklius ir savo pojūčius turime stebėti?

Apsauga nuo virusinių ligų: kokius sveikatos rodiklius ir savo pojūčius turime stebėti?

Balandžio 15d.

Po žiemos žmogaus organizmas dažnai išsenka ir susilpnėja jo imuninė sistema. Šeimos gydytojos Erikos Pavlovskajos teigimu, taip nutinka dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, kuris stiprina organizmą, mažina streso lygį, gerina kraujotaką, nuotaiką. Taip pat dėl sumažėjusio buvimo gryname ore, saulės...


Vaistininkai pataria: pleistriukus nešiokitės kaip raktus nuo namų

Vaistininkai pataria: pleistriukus nešiokitės kaip raktus nuo namų

Balandžio 14d.

Pavasarį daugiau sportuojame, važinėjamės dviračiais, bėgiojame, dirbame lauko darbus, todėl kur kas dažniau ir susižeidžiame. Nubrozdinimai, paviršinės žaizdelės – šiltuoju metu ypač dažnos. „Eurovaistinės“ specialistai sako, kad su savimi turėdami pleistrų, būsime tikri, kad...


Kaip vartoti antibiotikus, kad šie mums padėtų, o ne kenktų?

Kaip vartoti antibiotikus, kad šie mums padėtų, o ne kenktų?

Balandžio 14d.

Antibiotikai – vaistai, o ne panacėja nuo visų ligų. Kartais tuo klaidingai įtikėję žmonės antibiotikais griebiasi gydyti virusines ligas, taip sau darydami didelę žalą. Garliavos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pabrėžia, kad norint viso to išvengti būtina...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9