Nobel biocare

Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Osle, Norvegijoje pristatė unikalios darbuotojų blaivumo patikros duomenų bazės analizės rezultatus. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų tyrimų asamblėjoje paskelbti rezultatai atskleidžia ne tik įmonių, kurių darbuotojai dažniausiai ateina į darbą apsvaigę, veiklos sritis, bet ir alkoholio vartojimo kultūros ypatumus.

Unikalūs alkoholio patikros duomenys

VDU mokslininkai prof. Ilona Tamutienė ir dr. Daumantas Stumbrys atliko unikalių darbuotojų blaivumo patikros duomenų analizę, kurią įvykdyti pavyko sėkmingo bendradarbiavimo tarp universiteto ir verslo dėka. UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ 130 Lietuvos įmonių yra įdiegusi biometrinio blaivumo patikros sistemą, kuri automatizuotai, naudodama veido atpažinimo technologiją, identifikuoja darbuotoją ir patikrina blaivumą prieš jam patenkant į darbo vietą. Iki šiol įmonėse dažniau buvo taikoma atsitiktinio tikrinimo sistema, kai žmonės darbo vietose tikrinami atsitiktine tvarka, panašiau kaip vairuotojai keliuose. „Dirbkblaivus.lt“ sistema ne tik užtikrina, kad visų darbuotojų blaivumas būtų patikrintas iš karto atvykus į darbovietę, bet ir suteikia galimybę analizuoti mokslui ypač vertingus rutininės blaivumo patikros duomenis. Šio tyrimo metu buvo nagrinėti 731174 patikros testų duomenys.

Į darbą ateina pagiringi

Tyrimas pusę metų buvo vykdomas įvairiuose sektoriuose veikiančiose Lietuvos įmonėse. Nustatyta, kad per šį laikotarpį neblaivūs į darbą atėjo 0,33 proc. visų tikrintų darbuotojų. D. Stumbrys teigia, kad kitose šalyse atlikta mažai rutininių alkoholio patikros tyrimų, todėl sunku įvertinti, ar ši dalis yra didelė ar maža. Vis dėlto per pusę metų į darbą atėjo 2380 neblaivių darbuotojų. Vidutinė užfiksuota alkoholio koncentracija kraujyje siekė 0,37 proc., o 78 proc. visų tikrintų atvejų ji neviršijo 0,5 proc. Mokslininkas akcentuoja, kad beveik 3 proc. visų apsvaigusių darbuotojų pripūtė daugiau negu 1,5 procentus alkoholio, o vieno darbuotojo kraujyje nustatyta net 3,47 proc. Atsižvelgiant į tai, kad teigiamų patikros testų rezultatai rodė santykinai mažas reikšmes, galima daryti prielaidą, kad į darbą dažniau atvyksta pagiringi, negu girti darbuotojai. Šią hipotezę iš dalies patvirtina ir apsvaigusių asmenų pasiskirstymas pagal savaitės dienas.

Pirmadienis – sunkiausia savaitės diena

Anksčiau Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad didžiausi mirtingumo dėl apsinuodijimo rodikliai fiksuojami sekmadienį ir pirmadienį. Anot D. Stumbrio, ši tendencija gali būti siejama su Lietuvoje paplitusia išgertuvių kultūra, kai vienu kartu išgeriamas didelis alkoholio kiekis. Išgertuvės gali trukti kelias paras, o jų pasekmės sveikatai labai pavojingos. Darbuotojų blaivumo patikros duomenys parodė, kad daugiausiai neblaivių asmenų į darbą ateina pirmadienį. Taip pat pastebėta, kad teigiamų neblaivumo testų rezultatų ypač padaugėja po švenčių ir ilgųjų savaitgalių.

Dažniau geria ten, kur rečiau tikrina

Darbuotojų blaivumo patikros duomenys atskleidžia, kad mažiausiai nuo alkoholio apsvaigusių darbuotojų buvo užfiksuota transporto sektoriuje – 0,14 proc., o daugiausiai – žemės ūkio (0,82 proc.). Statybų, paslaugų ir gamybos sektoriuose teigiamų testų dalis svyravo nuo 0,41 iki 0,56 proc. Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad transporto sektoriuje, kur privalomos neblaivumo patikros yra labiau paplitusios, apsvaigusių darbuotojų dalis yra net 3-6 kartus mažesnė, palyginus su kitomis sritimis. Be to, vairuotojų neblaivumas gali būti patikrintas dalyvaujant eisme.

Tarp mokslininkų – diskusijos apie blaivumo patikros sistemų efektyvumą

Blaivumo patikros darbe yra atliekamos siekiant užtikrinti darbo vietos saugumą ir produktyvumą. Vis dėlto, trūksta tyrimų, kurie parodytų tokių patikros sistemų efektyvumą. „Pristačius tyrimo rezultatus tarptautinėje konferencijoje, daugiausiai klausimų iškilo dėl sistemos efektyvumo vertinimo ir rutininės patikros etinių aspektų, – pasakoja VDU mokslininkas dr. D. Stumbrys. – Sulaukėme pasiūlymų, kad norėdami įvertinti efektyvumą, turėtume atlikti ilgesnio laikotarpio patikrų rezultatų analizę, todėl artimiausiu metu turėsime vienerių metų patikros duomenis“. Pasak D. Stumbrio, mokslininkų gretose, atliekant tyrimus, klausimus kelia ir etiniai kasdienės patikros aspektai, tokie kaip darbdavio pasitikėjimas, darbuotojo teisės ir kt.

 

TAIP PAT SKAITYKITE