Nobel biocare

Jūsų minčių ir tvirtinimų dinamiškoji galia

Kai iš burnos sklindantys žodžiai sutaps su širdies jausmais, jums nebus nieko neįmanomo ir jūs pasieksite dideles aukštumas.

Mintis yra galingiausia jėga visatoje. Ji nukreipia visus jūsų darbus, nes pasąmonė atlieka savo darbą, klausydama sąmonės, proto nurodymų – jūsų minčių. Ši tiesa ne kartą kartojama Biblijoje, kur sakoma: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!” (Mt 8, 13)

Mintis valdo pasaulį. Viskas pirmiausia įvyksta jūsų

galvoje.

Visa, kas yra, pirma turi atsirasti minčių pasaulyje; neįmanoma nieko suformuoti, sukurti, apipavidalinti pirma neapgalvojus. Pirmiausia turite susikurti mintyse to, ką norite pasiekti gyvenime, ekvivalentą.

 

Jūsų mintis turi galios; ji yra kūrybiška. Kiekviena mintis yra linkusi reikštis ir ji tai daro, jei tik jos nenustelbia kita galingesnė, intensyvesnė mintis.

 

Kiekviena mintis yra maldos atmaina dėl tos paprastos priežasties, kad kiekviena mintis yra kūrybinė, turinti polinkį veikti ir reikštis.

Mintys yra daiktai. Kitaip sakant, dvasiniai ir fiziniai dalykai sąveikauja. Iš pažiūros gan paprastas tokios sąveikos įsivaizdavimo būdas būtų toks: sąmonės, proto idėja sukelia atitinkamus virpesius jūsų valingoje nervų sistemoje. Tai savo ruožtu sukelia panašias bangas jūsų nevalingoje nervų sistemoje ir šitaip ši idėja perduodama į jūsų pasąmonę, kuri yra kūrybinė terpė. Štai šitaip mintys tampa daiktais.

Jūsų mintis verčia Begalinę galią atsiliepti; čia jūs susiduriate su veiksmu ir atoveiksmiu – ką pasėsite, tą ir pjausite, kaip šauksite, taip atsilieps.

 

Jūs mąstote tikrąja šio žodžio prasme, kai mąstote iš universaliųjų principų ir amžinųjų tiesų pozicijų; šie dalykai niekada nesikeičia: kokie buvo vakar, tokie tebėra šiandien ir tokie liks amžinai.

Jei jūsų mintyse yra baimės, susirūpinimo, nerimo, tai negalima tvirtinti, kad jūs iš tikrųjų mąstote. Tikrajame mąstyme nėra jokios baimės, jokio neigimo. Baimę keliančios mintys ateina tada, kai priežastimi laikote išorinius dalykus, bet tai yra didelė netiesa. Išoriniai dalykai yra tik padariniai, pasekmės. Priežastis yra jūsų mintys ir jausmai.

Tikrasis mąstymas yra mąstymas iš niekad nekintančių tiesų pozicijų. Tai mąstymas, grindžiamas nuostata, kad gyvenime egzistuoja harmonijos, o ne nedarnos principas; tiesos, o ne klaidos principas; gyvybės, o ne mirties principas; meilės, o ne neapykantos principas; džiaugsmo, o ne liūdesio principas; turtų, o ne skurdo principas; sveikatos, o ne ligų principas; grožio, o ne bjaurumo principas; teisingų veiksmų, o ne blogų veiksmų principas; šviesos, o ne tamsos principas.

Jums gali kilti baimės, rūpesčių, apmaudo minčių, tačiau pasiduodamas joms jūs mąstysite ne pagal Tiesos principą, pažeisite vientisumo, harmonijos ir meilės principus ir tikrai neišvengsite neigiamų to pasekmių.

Gerbkite savo mintis. Mąstykite remdamasis principu, kad tiesos niekada nesikeičia.

Nepamirškite, kad mintys ir jausmai formuoja charakterį, o charakteris – tai lemtis, likimas.

 

Biblijoje sakoma: „Mintis, šmaikščiai laiku išreikšta, yra kaip sidabru inkrustuoti auksiniai obuoliai” (Pat 25, 11) ir „Taiklūs žodžiai yra kaip medaus korys, saldumas gomuriui ir sveikata kūnui” (Pat 16, 24). Jei sakysite: „Negaliu eiti pirmyn. Tai neįmanoma. Esu jau per senas”, „Kokie mano šansai praturtėti?”, „Neturiu pinigų, todėl negaliu sau to leisti” ar „Bandžiau, bet tai nepadeda”, tai jūsų žodžiai nebus kaip medaus korys, jie nepakylės, neįkvėps jūsų. Bus priešingai, nes ką skelbiate žodžiais, tas ir atsitiks.

Žodžiai, kuriuos tariate, turi palaikyti jūsų siekius, kalba turi palaikyti ir sustiprinti jus. Pareikškite dabar, prasmingai pareikškite: „Nuo šio momento žodžiai, kuriuos vartosiu, gydys, laimins, turtins, įkvėps ir stiprins mane”.

 

„Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje” (Pat 18, 21).

Kadangi jūsų žodžiai tokie galingi, tai labai svarbu sakyti tai, ką reikia, tada, kai reikia.

 

Negerai yra sakyti: „Esu neturtingas”, „Esu silpnas”, „Esu nuvargęs”, „Esu palūžęs”. Iš tikrųjų jūs toks nesate, jūs tik tokį darote save šiomis negatyviomis nuostatomis, kurios įstringa pasąmonėje kaip tvirtinimai, teiginiai ir paskui reiškiasi jūsų gyvenime kaip patirtys ir įvykiai. Yra toks psichikos dėsnis, kad ką sau priskiriate, tas ir pasireikš. Todėl apibūdindamas save niekada nevartokite žodžių, reiškiančių ko nors stoką, apribojimus, nedarną, blogus laikus. „Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas” (Mt 12, 37).

 

Niekada, jokiomis aplinkybėmis netarkite žodžio: „Negaliu”. Nesakykite: „Negaliu sudurti galo su galu”, „Negaliu susimokėti nuomos” ar „Negaliu įsigyti naujo automobilio”, nes jūsų pasąmonė visa tai supras pažodžiui ir užblokuos mintis apie geresnius dalykus. Reguliariai kartojami žodžiai įsitvirtina pasąmonėje, tampa įpročiu ir jūsų pasąmonė traktuoja juos kaip tvirtinimus, teiginius.

 

Niekada vėliau neneikite to, ką tvirtinote, – tai pavers niekais teigiamą tų tvirtinimų poveikį. Jūsų tvirtinimai turi įsikūnyti patirtyje.

 

Žiūrėkite, kad jūsų vidinė kalba atitiktų gyvenimo tikslą ar siekį. Šitaip jūsų vidinė kalba (vidiniai pokalbiai, tylios mintys, tvirtinimai) taps matoma.

Ji yra išorinių patirčių jūsų gyvenime pradžia ir priežastis.

Todėl užduokite sau klausimą: „Ar mano vidinė kalba atitinka mano tikslą?” Jei atsakymas bus: „O, taip! Mano vidinė kalba yra tokia, kaip aš kalbėčiau garsiai, jei mano tikslai būtų pasiekti”, – tai jus apims džiaugsmas, kurį patiria žmogus, kai jo malda išklausyta.

 

Žodžiai turi galios apvalyti mąstyseną nuo blogų minčių ir pakeisti jas geromis mintimis.

 

Nepamirškite, kad žodžių galia yra viena iš didžiausių Dievo jums suteiktų galių. Supraskite, kad savo žodžius galite panaudoti geram ar piktam, jais galite išgydyti ar susargdinti, praturtinti ar nuskurdinti, pagerinti savo padėtį ar save su­žlugdyti. Nenukreipkite prieš save žodžio galios. Visada laiminkite, ir tada jūsų gyvenimą lydės orchidėjos, o ne usnys.

 

Jei nukreipsite dėmesį į skurdą, nepriteklius, vienišumą, vargą, niekšybes, sunkumus ir problemas, tai jie įsivyraus jūsų mąstysenoje, nes galioja dėsnis, kad į ką kreipsite dėmesį, tą ir patirsite.

 

Yra didelis skirtumas tarp dvasinio (Kosminio) mąstymo ir paprasto (buitinio, masinio) mąstymo. Paprastai mąstydamas jūs nekontroliuojate savo minčių ir neduodate teisingų įsakymų pasąmonei.

Deja, dauguma mūsų gyvena paprasto, masinio mąstymo formuojamą gyvenimą, kai vadovaujamasi kitų žmonių mintimis ir įsitikinimais.

Kreipkite savo mintis į Kosminę Sąmonę, antraip tapsite masinės sąmonės auka. Jūsų mąstymą formuos ji, ir tada jūs asmeniškai patirsite daug įvairių neigiamybių ir problemų.

 

Vienas žmogus sykį manęs paklausė:

– Kaip sužinoti, kada mano mintys iš tikrųjų harmoningai derinasi su Begaliniu intelektu?

Tai geras klausimas. O atsakymas toks: jūsų mintys derinasi su Begaliniu intelektu, jei jūsų mąstysena grindžiama amžinosiomis tiesomis ir kosminėmis Dievo tiesomis, kurios tokios buvo vakar, yra šiandien ir tokios išliks per amžius. Negalima sakyti, kad jūs mąstote tikrąja šio žodžio prasme, jei jūsų mintis formuoja laikraščių antraštės, per radiją skleidžiama propaganda arba tradicijos, dogmos, pažiūros, sąlygos ar aplinkybės.

O dvasiškai mąstote tada, kai jūsų mintyse nėra baimės ar susirūpinimo.

 

Savo laimėjimais įgijęs gerą vardą jūs negalite neprisiimti atsakomybės už savo nesėkmes. Tai būtų neprotinga ir nemoksliška.

Nepamirškite, kad ką galvojate, toks ir esate – geras ar blogas.

 

Jei ką nors planuojate ateičiai, tai tą planuojate jau dabar. O jei bijote, kad ateityje gali kažkas atsitikti, tai bijote jau dabar. Kokio nors laimingo ir džiaugsmingo praeities epizodo prisiminimas suteikia džiaugsmo dabar. Jei galvojate apie praeitį, galvojate apie ją dabar; jei galvojate apie ateitį, galvojate apie ją dabar.

Praeitis ir ateitis yra du vagys. Jei pradedate priekaištauti sau ir kritikuoti save dėl praeities klaidų ir patirtų nuoskaudų, tai jūsų patiriamos dvasinės kančios sukelia jums skausmą dabar.

Jei su nerimu galvojate apie ateitį, tai atimate iš savęs džiaugsmą, sveikatą ir laimę. Skaičiuokite, ką gero turite dabar, ir atsikratykite tų dviejų vagių. Saugokitės jų. Jei graužiatės dėl praeities klaidų ar nerimaujate dėl ateities, žinokite, kad praeitis ir ateitis yra du vagys, atimantys iš jūsų gyvybiškumą, įžvalgumą ir dvasios ramybę.

Vienintelis dalykas, kurį turite pakeisti, – jūsų dabartinės mintys.

 

Jūsų mintys, įsitikinimai, planai, tikslai ir jų išraiška užbaigtu pavidalu yra jūsų galvose, lygiai taip pat kaip naujojo pastato idėja ir vaizdas užbaigtu pavidalu yra architekto galvoje. Jūsų mintis, idėja, planas ar tikslas yra tokie pat realūs, kaip ranka ar širdis.

 

Tai, ką patiriate objektyviajame pasaulyje, neturi nieko bendra su tuo, ką nusprendžiate galvoti apie tai. Apie bet ką galite galvoti, kaip panorėsite.

 

Jūsų mintys pačios atsilygina jums. Rinkitės geras ir pagal nekintamą pasąmonės dėsnį sulauksite gero.

 

Mintys yra daiktai: ką įsivaizduojate, tą gausite, ką jaučiate, tą pritrauksite.

 

Jei negalvosite pats, tai už jus galvos laikraščiai, kaimynai, viešoji nuomonė.

Už savo mintis atsakykite pats, neleiskite kitiems jų primesti. „Rinkitės šiandien, kam tarnausite” (Joz 24, 15).

 

Priežastis yra viduje, jūsų mintyse ir jausmuose. Jei mintyse kovojate su sąlygomis, aplinkybėmis ir aplinka, tai pasekmę darote priežastimi ir didinate savo vargus ir bėdas, didinate nerimą.

 

Eikite ten, kur kviečia jus vizija.

Jūsų vizija – ne tik tai, ko siekiate; ji yra ir tai, kam skiriate dėmesį – tas objektas, idėja ar jausmas, į kurį dabar esate sutelkęs dėmesį. Į ką nukreipsite visą savo dėmesį, tą pasąmonė ir atkurs jums. Dėmesys – tai raktas į gyvenimą.

 

Priežastis ir pasekmė, veiksmas ir atoveiksmis mūsų sąmonės ir pasąmonės minčių pasaulyje yra tokie pat absoliutūs ir nenukrypstantys, kaip ir matomų materialių daiktų pasaulyje. Štai kodėl jūsų džiaugsmas ir kančios atspindi jūsų paprastąjį, buitinį mąstymą.

 

Mintis tampa daiktu lygiai taip pat, kaip sėkla tampa augalu: reikia ją nuolat maitinti.

 

Klaidingos minties pakeitimas nauja mintimi iš pradžių gali būti tik intelektinis pareiškimas be jokių emocijų ir jausmų. Tačiau jei nuoširdžiai norėsime tuo patikėti, tai ateis momentas, kai išnyks paskutinis pasipriešinimas. Kai tą tiesą mūsų sąmonė kartos daug kartų, tai jai priešingas neteisingas pasąmonės įsitikinimas pagaliau išnyks.

Gyvenime pasiekiate ne tai, ko norite, o tai, apie ką gal-vojate.

 

Jūsų dabartinis gyvenimas ir ateitis yra jūsų dabartinių minčių išraiška. Jūsų ateitis yra jau dabar jūsų mintyse.

 

Yra toks dėsnis, kad tampate tuo, ką mąstote ir įdiegiate į savo pasąmonę. Galvokite apie meilę, ramybę, harmoniją, džiaugsmą, grožį, išmintį, jėgą, vadovavimą ir jais praturtė-site.

 

Dominuojanti mintis sudaro visų kitų jūsų minčių pagrindą ir nuspalvina jas lygiai taip pat, kaip žiupsnelis indigo dažų nudažo kelis kibirus vandens.

 

Viljamas Džeimsas, amerikiečių psichologijos tėvas, sakė: „Didžiausias mano kartos atradimas yra tai, kad žmonės gali pakeisti savo gyvenimą, keisdami savo požiūrius, nuomones”.

 

Gyvenate „minties pasaulyje”. Negalite patirti nieko, kas yra už jūsų mentaliteto ribų.

 

Mintis yra neapčiuopiama ir nematoma galia, kurią jūs visiškai suvokiate ir kontroliuojate. Tai štai kokia svarbi ji yra!

 

Mintis turi polinkį reikštis, nebent jai trukdytų tą daryti priešinga mintis.

 

Pasąmonė daro taip, kaip ją veikia mintis.

 

Jūs gyvenate savo mintyse; ten jūs praturtėjate ar nuskurstate, tampate elgeta ar vagimi.

 

Jūsų verslas susijęs su sąmone, protu, o ne su pasąmone. Jūsų sąmonė, protas yra pats svarbiausias „vartų sargas”. Jo paskirtis yra apsaugoti jūsų pasąmonę nuo neteisingų įspūdžių. Stenkitės, kad jūsų sąmonė būtų užimta geresnės ateities laukimu, stenkitės, kad įprastinės jūsų mintys remtųsi maloniais, tikrais, teisingais ir gerais dalykais.

Rinkitės mintis, kurios neša palaimą, gydo, įkvepia, pripildo sielą džiaugsmo.

 

Jūsų išoriniai veiksmai atskleidžia jūsų minčių struktūrą. Todėl svarbu, kad vyrautų mintys apie ramybę, harmoniją, teisingus veiksmus, meilę ir geranoriškumą.

 

Kai pradėsite kontroliuoti savo mąstymo procesą, galėsite sutelkti pasąmonės jėgas ir išspręsti bet kokią problemą, įveikti bet kokį sunkumą, nes tada jūs sąmoningai susivienysite su Begaline galia ir Visagaliu dėsniu, valdančiu visus daiktus.

Viską, ką randate išoriniame pasaulyje, sukūrėte jūs pats vidiniame minčių pasaulyje, sąmoningai ar nesąmoningai. Markas Aurelijus, žymus Romos imperatorius ir filosofas, sakė: „Mūsų gyvenimas yra toks, kokį jį padaro mūsų mintys”.

 

Jei norite pakeisti išorines aplinkybes, turite paveikti principą, kuris yra tikrai priežastinis jūsų gyvenime, – mintis. Dauguma žmonių stengiasi paveikti tik išorines aplinkybes. Tačiau jei norite pašalinti nedarną, sumaištį, nepriteklius ir apribojimus, turite pakeisti priežastį, o priežastis yra tai, kokiu būdu jūs naudojatės savo protu, savo sąmone. Pakeiskite mintis, ir jums tada nebereikės norėti, kad aplinkybės būtų kitokios – jūs jas pakeisite.

 

Kai mąstote apie kokią nors mintį ir tai, kas ji yra iš tikrųjų, jūs išlaisvinate Dievo arba Begalinio intelekto kūrybinę galią, įtraukiate ją į veiklą.

Dvasinių dėsnių žinojimas nedaug tereiškia jūsų tikrajai laimei, jeigu Dievo tiesų nepanaudojate kasdieniniame gy-

venime.

 

Jūsų žodis yra išreikšta mintis.

 

Kūrėjas yra didesnis už savo kūrinį, menininkas yra didesnis už savo meną, mąstytojas yra didesnis už savo mintis. Todėl jūs galite pakeisti savo mintis.

 

Mūsų sąmonė, besiremianti penkiais pojūčiais, mąsto pagal aplinkybes, sąlygas ir tradicijas. Nelaikykite priežastimi išorinio pasaulio – jis tik pasekmė. Ryžtingai, kategoriškai, absoliučiai atsisakykite suteikti galią išoriniams dalykams – vėjui, bangoms, orui, saulei, sniegui, žvaigždėms ar kokiam nors žmogaus sukurtam daiktui. Mokslininkas, mąstytojas niekada pasekmės nepaverčia priežastimi, jo jau nebeužhipnotizuoja pasaulis ir jo požiūriai. Jis žino, kad jo įsitikinimai yra vienintelė priežastis. Vienintelė priežastis ir jūsų pasaulyje yra tai, ką jūs mąstote, jaučiate, kuo tikite ir ką laikote tiesa… Tebūnie jums, kaip tikite.

Įsidėmėkite: savo visatoje jūs esate vienintelis mąstytojas.

Ar kvestionavote įvairių idėjų ir pasiūlymų, pateiktų jums svarstyti ir apmąstytų per dieną, teisingumą ir pagrįstumą?

 

Visos jūsų patirtys, sąlygos ir veiksmai yra pasąmonės reagavimas į mintis.

 

Jei kada nors statėtės naujus namus sau ir savo šeimai, tai, savaime aišku, labai domėjotės namo projektu ir reikalavote iš statybininkų jo laikytis. Jūs prižiūrėjote, kokias medžiagas jie naudoja, ir atsirinkdavote geriausias. Na, o kaip su jūsų minčių namu ir jo projektu?

Visa jūsų patirtis ir visa, kas įeina į jūsų gyvenimą, priklauso nuo statybinių minties elementų, iš kurių statote savo gyvenimą – tai, kas bus, tiesą sakant, jūsų paties namai. Jei projekte tebėra daug baimės, rūpesčių, nerimo ar nepriteklių statybinių elementų, tai ir užbaigtame statinyje bus daug sunkaus darbo, rūpesčių, įtampos, nerimo bei įvairiausių apribojimų.

Savo minčių namą jūs statote nuolat. Jo statybiniai elementai – tai jūsų mintys, idėjos, įsitikinimai ir scenos, vykstančios slaptoje jūsų psichikos studijoje. Tie įspūdingi rūmai, kurių statyba visą laiką rūpinatės, yra jūsų asmenybė, jūsų likimas, viso jūsų gyvenimo šioje žemėje istorija.

Naudodamiesi minties galia jie

pakeitė savo likimĄ

Sykį pas mane apsilankęs jaunas fizikas aiškino, kad net pagal šiuolaikines mokslo teorijas mintis galima priskirti prie daiktų. Jis priminė, kad Einšteinas ir visi šiuolaikiniai fizikai supranta, jog energija (Dvasia) ir medžiaga gali virsti viena kita, kad, kaip mokė indų Vedos jau prieš tūkstančius metų, medžiaga yra žemiausia Dvasios pakopa, o Dvasia yra aukščiausia materijos pakopa. Kitaip sakant, tai vienas ir tas pats daiktas: medžiaga yra Dvasia ar energija, pažeminta iki regimumo ribos. Todėl mintys yra medžiaga, esanti pradinėje stadijoje.

Tas jaunas fizikas tada pateikė man to įrodymą. Jis papasakojo savo istoriją:

– Kai atvykau į Ameriką, turėjau tik dešimt dolerių, bet nepuoliau į paniką, nes žinojau, kad tai, kas nematoma, taps matoma. Viešbutyje, kuriame buvau apsistojęs, pareiškiau: „Dieviškoji Dvasia yra mano išteklius dabar ir visada. Ji pasirūpins mano maistu, drabužiais, pinigais, draugais ir viskuo, ko tik man reikia čia ir dabar. Sakau tai ir žinau, jog tai pasireikš tuojau pat, nes Dievas yra Amžinasis Dabar!”

Visa tai jis gavo per visai svetimą žmogų, su kuriuo susitiko viešbučio lifte. Jiems energingai besikalbant prancūziškai, nors abu puikiai mokėjo angliškai, tas žmogus pažadėjo įtaisyti jį vienoje elektronikos tyrimo organizacijoje, kurioje jis ilgainiui tapo partneriu.

 

Užėjęs į mano kabinetą jaunas vyras, atvirai kalbant, darė nemalonų įspūdį. Jo vardas buvo Bernardas O. Savo kalbą jis pradėjo taip:

– Vakar mane atleido iš darbo. Tai buvo penktoji mano darbovietė per penkis mėnesius. Kaip jūs manote, ar tai ne rekordas?

Toliau jis man papasakojo, kaip jį kamuoja nemiga, alkoholizmas, depresija. Keisčiausia man pasirodė tai, kad jis beveik didžiuojasi tomis gausiomis savo bėdomis.

– Kaip manote, kodėl taip dažnai jus atleidžia iš darbo? – paklausiau jo.

– Aš jiems nepatinku, – atsakė jis. – Nei viršininkams, nei kitiems žmonėms… Žodžiu, niekas manęs nemėgsta. Gal jiems nepatinka mano veidas, gal dar kas nors.

– O jūs pats ar geras darbininkas? – pasidomėjau. – Ar kasdien laiku ateinate į darbą ir ar išties stengiatės gerai dirbti?

Jis nusuko žvilgsnį į šalį.

– Tai ne mano kaltė, – sumurmėjo jis. – Kartais tiesiog neturiu ūpo. Žinote, kai visą naktį nesumerki akių, negali

užmigti…

– Ar kai baisiausiai kamuoja pagirios, – papildžiau jį.

– Na, pasitaiko ir taip, – prisipažino jis. – Beje, o koks skirtumas? Aš vis tiek jiems neįtiksiu, kad ir ką daryčiau, ir anksčiau ar vėliau jie vis tiek mane atleis.

Paaiškinau Bernardui, kad toks jo nusistatymas nuspalvina visą jo elgseną. Jo baimė, pesimizmas ir bejėgiškumas vertė jį žiūrėti į gyvenimą iš tamsiosios, neigiamos pusės. Todėl jis ir dirbo tingiai, atsainiai, o viršininkai jo nemėgo ir ilgai nelaikydavo. O kodėl jie turėjo elgtis kitaip? Jis juk nieko nedavė jiems, tai ko gi tada galėjo tikėtis iš jų?

Mano patartas, Bernardas pradėjo lankyti verslo pagrindų kursus ir dar vienus oratorinio meno kursus. Uoliai, rodydamas asmeninę iniciatyvą ir didelį darbštumą, jis išmoko komercijos pradmenų. Pradėjo melstis, prašydamas nurodymų ir pasisekimo. Jis nuolat tvirtino, kad Dievas vadovauja jam visuose jo darbuose ir kad sėkmė pralenkia jo drąsiausias svajones.

Pamažu Bernardo požiūris į gyvenimą visiškai pasikeitė. Jis išsiugdė entuziazmą, atkaklumą, bendradarbiavimo ir kolektyvinio darbo dvasią. Tapo linksmas ir laimingas, džiaugėsi sveikata, harmonija ir visaverčiu gyvenimu. Naujojoje darbovietėje po bandomojo laikotarpio jis buvo paliktas dirbti toliau, o netrukus ir pakeltas į aukštesnes pareigas.

Bernardas įsitikino, kad bet koks mokymas, institucinis, religinis ar pasaulietiškas, iš tikrųjų siekia įdiegti kitokį psichologinį požiūrį į gyvenimą, žmones ir įvykius. Pirmasis žingsnis atsikratant tos nenormalios baimės ir einant pirmyn buvo jo požiūrio į gyvenimą pakoregavimas.

 

Vienos inžinerinės firmos finansininkas turėjo daug savo klientų neapmokėtų sąskaitų. Jų suma siekė beveik 30 000 dolerių. Jis pasidarė tų sąskaitų sąrašą ir kiekvieną rytą prieš darbo pradžią išvardydavo visus skolininkus, kreipdamasis į juos maždaug tokiais žodžiais: „Linkiu sėkmės ir laimės Džonui Dou, tegu jo turtai ir toliau didėja. Jis laiku apmoka visas savo sąskaitas ir yra sąžiningas, nuoširdus ir teisingas. Dėkoju jam už čekį. Linkiu laimės ir jam, ir mums. Dėkoju Dievui už tai”.

Tokie jo žodžiai, arba finansininko nurodymas savo pasąmonei, pasiekė visus vėluojančius skolininkus ir jie visi per mėnesį susimokėjo sąskaitas! Jo pasąmonė priėmė kupinus tikėjimo žodžius ir telepatijos būdu perdavė visiems skolininkams, anksčiau net neatsakinėjusiems į dažnus priminimus apmokėti sąskaitas.

Pakeiskite mintis, supraskite, kad mintys, o ne sąlygos yra priežastis, ir tada galėsite pakeisti savo likimą.

Kaip naudotis savo minčių galia

Velionis dr. Danas Kusteris, daug metų San Franciske skaitęs psichologijos paskaitas, mokėjo taikyti „žodžių terapiją”. Pavyzdžiui, kai jis jausdavo įtampą, tai pradėdavo patylomis kartoti žodį ramybė. Kai jį apimdavo baimė ar nerimas, jis tyliai kartodavo sau žodį narsumas. O kai iškildavo kokia nors opi problema, jis kartodavo žodį pergalė.

Dr. Kusteris tvirtino, kad tų žodžių kartojimas jo gyvenime darė tikrus stebuklus. Juos kartodamas, jis sužadindavo snaudžiančias pasąmonės galias, jos pradėdavo veikti, tapdamos galingais jo gyvenimo veiksniais.

Jei kartojate kokį nors gero linkintį teiginį, gerai suvokdamas, ką sakote ir kam tą sakote, tai, nepaisant visų įrodymų, rodančių visai ką kita, jūs pasiekiate tokį savimonės lygį, kai jūsų pasąmonė tai, ką kartojate, priima kaip tikrą dalyką. Kartokite gyvenimo tiesas tol, kol pasąmonė sureaguos į tai jums patinkamu būdu.

Pasirinkite žodžius, kurių reikšmės jums patinka (pavyzdžiui, „sveikata, turtas, meilė, laimė”), ir garsiai kartokite juos du kartus per dieną maždaug po dešimt minučių. Jei jums tenka dirbti kartu su kitais žmonėmis ir jūs ne visada galite juos kartoti balsu, užsirašykite, ko norėtumėte, kad atsitiktų, ir mintyse kartkarčiais kartokite tuos norus. Šitaip juos palaipsniui perkelsite į pasąmonę.

Esate savo paties minčių suma. Šiandien esate toks, kokį jus padarė mintys. Praeities įvykių rezultatai – geri ar blogi – yra tik jūsų dabartinės mąstysenos išraiška.

Kaip kad tamsą galima įveikti šviesa, o šaltį – šiluma, taip ir neigiamas mintis galima įveikti geromis mintimis. Reikia teigti gera, ir bloga valia išnyks; reikia teigti tiesą, ir netiesa dings.

Įsimintini ir naudotini principai

 

Daug kartų siunčiamos į pasąmonę mintys priimamos kaip teisingos ir yra įgyvendinamos. Jei visą laiką galvosite tik apie kliūtis, vėlavimus ir sunkumus, tai jūsų pasąmonė atitinkamai reaguos į visa tai ir jūs šitaip užblokuosite visa, kas gera. O kaip galvojate jūs?

 

Teisingas mąstymas yra toks, kai jūsų mintys panašios į Dievo mintis, kai jūs mąstote iš universaliųjų principų ir amžinųjų tiesų pozicijų. Jei jūsų mąstyme yra baimės, abejonių, nerimo, tai jūsų mąstymo negalima pavadinti tikruoju mąstymu.

 

Tvirtinti, teigti – tai sakyti, kad taip ir yra, ir jei jūs tokią nuostatą laikysite teisinga, nors būtų tą neigiančių įrodymų, jūsų malda bus išklausyta.

 

Sąmonė, protas, yra „vartų sargas, vartininkas”. Jo paskirtis yra apsaugoti pasąmonę nuo neteisingų įspūdžių.

 

Jei dėmesys nukrypsta į šalį, sugrąžinkite jį prie gėrio ar tikslo apmąstymo. Tai vadinama minčių sudrausminimu.

 

Psichologinė nuostata (mintys ir jausmai) yra priežastis, o patirtis yra pasekmė. Tai dar galima pavadinti veiksmu ir atoveiksmiu. Veiksmas bus mintis, o atoveiksmis – pasąmonės reagavimas į ją.

 

Visų jūsų gyvenimo vargų priežastis – tai, kas yra jūsų galvoje, mintyse. Tuoj pat patikrinkite, kas ten yra.

 

Vartokite žodžius, kurie jums patinka, jus žavi ir jaudina. Dažnai kartokite juos. Tokių minčių dažnas lankymasis galvoje darys stebuklus ir gyvenime.

 

Jūsų pasąmonėje slypi begaliniai turtai. Pagalvokite apie harmoniją, ramybę, džiaugsmą, meilę, vadovavimą, teisingus veiksmus ir sėkmę. Pasąmonė padės jums patirti turtingą gyvenimą čia ir dabar, nes mintys tampa daiktais.

 

Jūs einate ten, kur jus veda vizija (mąstymas). Į ką tik nukreipsite dėmesį, jūsų pasąmonė tai padidins ir pagausins patirtyje. Supraskite, kad pasąmonė įsiklauso į kiekvieną jūsų žodį, kurį laiko jūsų įsitikinimu, ir atsako į jį.

 

To, ką dabar teigiate, tvirtinate, nepradėkite mintyse po kelių akimirkų neigti, nes tai pavers niekais tą gėrį, kurį teigėte. Jei jums šautų į galvą, pavyzdžiui, mintis, kad jūs galite įsigyti naują automobilį, iš karto pradėkite kartoti pats sau: „Dabar esu turtingas”. Po kiek laiko ši teigiama idėja įsitvirtins jūsų pasąmonėje.

 

Jūsų mintys yra energija. Jei jūsų mintys yra Dievo mintys, tai jas lydi Dievo galybė.

 

Pakeiskite savo mintis dabar, ir pakeisite viską, nes jūsų mintys gali kurti. Nesvarbu, kaip dažnai naudojote savo intelektą neigiamiems ar destruktyviems dalykams. Nuo tos minutės, kai pradėsite mąstyti teisingai, sulauksite gerų rezultatų. To žinojimas išvaduos jus iš begalinių baimių ir rūpesčių.

 

Supraskite, kad tai, ką pridursite prie žodžių „Aš esu”, išsipildys jūsų gyvenime. Todėl sugalvokite kokią nors trumpą lengvai įsimenamą frazę, pavyzdžiui, „Aš esu laimingas, linksmas, laisvas ir pan.” ir kartokite ją daug kartų, labai įsijausdamas, nes ką pasėsite savo pasąmonėje, tą ir pjausite.

 

Jūsų pasąmonėje esantis Begalinis intelektas gali padaryti jums tik tai, ką jis gali padaryti per jus. Todėl galų gale jūsų likimas priklauso nuo jūsų minčių ir jausmų.

 

Vidinė kalba turi atitikti gyvenimo tikslą ar troškimą. Įsitikinkite, kad jūsų vidinė kalba tikrai tokia, kokia ji būtų, jei jūsų maldos dabar būtų išklausytos.

Merfis „Jūsų minčių ir tvirtinimų dinamiškoji galia” Alma Littera, 2008 m.



TAIP PAT SKAITYKITE