Joana Zaborskytė. Ar lietuviai – alkoholikų tauta?

---

Valentino diena, gimtadienis, bendradarbių vakarėlis – nė vienas iš šių pasibuvimų neapsieina be tauriųjų gėrimų, kurie praskaidrina nuotaiką ir priverčia nusimesti įprastinius pančius. Žinant lietuviškus pasilinksminimo ypatumus, neretai topteli mintis, kad mes – alkoholikų tauta.

Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuotame straipsnyje „Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje. CAGE testo duomenys“ rašoma, kad vienas Lietuvos gyventojas suvartoja 10,5 litro absoliutaus alkoholio. Tyrėjai pastebėjo, kad alkoholinius gėrimus rečiausiai vartoja jaunesni, universitetinį išsilavinimą įgiję, mieste gyvenantys vyrai ir vis daugiau jo vartoja aukštąjį išsilavinimą turinčios, mieste gyvenančios emancipuotos moterys.

Anot tyrimą atlikusių Lietuvos mokslininkų Dariaus Kalasausko, Jūratės Klumbienės, Aurelijaus Verygos ir Janinos Petkevičienės, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti įvairių problemų: didinti priešlaikinių mirčių ir traumų skaičių. Straipsnyje pateikiami Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys

iš tiesų stebina. Teigiama, kad 2009 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 10,5 litro absoliutaus alkoholio, alkoholinė psichozė pirmąjį kartą užregistruota 835 žmonėms, dėl neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių sužeista 517 žmonių, žuvo 45, o nuo alkoholio tiesiogiai mirė 1019 žmonių. Todėl, kaip teigia tyrėjai, pirminėje sveikatos priežiūroje labai svarbu vykdyti priklausomybės nuo alkoholio prevenciją ir gydymą. Tai padėtų išvengti ir sveikatos, ir socialinių problemų. Kita vertus, apgailestaujama, kad dėl laiko stokos šeimos gydytojai retai domisi paciento alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiais, o dar rečiau teikia naudingų patarimų.
Emancipuotos moterys alkoholinių gėrimų suvartoja daugiau nei vyrai

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas nustatytas 48,3 proc. vyrų ir 16,2 proc. moterų. Kitaip tariant, nurodoma, kad beveik pusė apklaustųjų Lietuvos vyrų ir viena iš šešių moterų turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Tyrėjai pastebi, kad alkoholinius gėrimus rečiausiai vartoja jaunesni, universitetinį išsilavinimą įgiję, mieste gyvenantys vyrai ir ištekėjusios moterys. Beveik trečdalis moterų ir 65,4 proc. vyrų, kuriems buvo nustatytas probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas, gėrė alų bent kartą per savaitę.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VSF Sveikatos tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Dariaus Kalasausko, tokį tyrimą jį ir kolegas paskatino atlikti viešojoje erdvėje netylančios diskusijos dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, jų reklamos ir neigiamos įtakos visuomenei. „Nuo 1994 m. kas antrais metais toks tyrimas atliekamas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lygindami 2009 m. tyrimų duomenis su ankstesnių metų duomenimis pastebėjome, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusios, miestuose gyvenančios emancipuotos moterys vis dažniau ir didesniais kiekiais vartoja alkoholinius gėrimus“, - sakė tyrimą atlikęs mokslininkas. Jis taip pat pastebėjo, kad vyrai vartoja vis mažiau vyno, tačiau alaus vartojimo kiekis per 15 m. smarkiai išaugo. „Nuolatos stebime situaciją kitose šalyse. Australijoje amžiaus grupėje iki 30 metų merginos suvartoja daugiau alkoholinių gėrimų nei to paties amžiaus vaikinai. Panašios tendencijos pastebimos ir mūsų šalyje, o tai neramina“, - tyrimo rezultatus komentavo D. Kalasauskas.
Šeimos gydytojų patarimai gali sumažinti alkoholikų skaičių Lietuvoje

Kaip pačią didžiausią problemą, su kuria susiduriama diagnozuojant probleminį alkoholinių gėrimų vartojimą, tyrėjai įvardijo tai, kad žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, nėra panašūs į „tipiškus alkoholikus“. Straipsnyje akcentuojama, jog pacientai neretai slepia tikruosius suvartojamo alkoholinių gėrimų kiekius ir dažnius. Todėl prieinama prie išvados, kad netiesioginiai alkoholinių gėrimų vartojimo įvertinimo metodai yra labai aktualūs.

Straipsnyje teigiama, kad siekiant sumažinti probleminio alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą, vis dažniau kalbama apie trumposios intervencijos metodo taikymą. Tai labai trumpa konsultacija, skiriama visiems pacientams, kuriems nustatytas rizikingas alkoholinių gėrimų vartojimas. Mokslininkai pabrėžia, kad šis metodas yra efektyvus tik tada, kai pirminėje sveikatos priežiūroje tinkamai atrenkami asmenys, kurie turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. O tinkamai atrinkti asmenis galima naudojant CAGE testą. Pažymima, kad šis testas yra itin trumpas ir nesudėtingas. Atliekant testą yra užduodami keli klausimai. Pirmasis – „Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?“. Tyrimo rezultatai parodė, kad po trumpalaikių reguliarių suaugusių pacientų konsultacijų pirminėje sveikatos priežiūroje vidutinis alkoholinių gėrimų suvartojimas probleminių vartotojų grupėje per savaitę sumažėja 13-34 proc.

Taigi ar jūsų gydytojas rūpinasi jumis? Ar kada nors yra uždavęs klausimą apie jūsų suvartojamus alkoholinius gėrimus? Kaip į tokį klausimą atsakytumėte jūs?

Joana Zaborskytė
Lietuvos bendrosios praktikos gydytoja