Gruodžio 12d. Trečiadienis

Genovaitė Petronienė. Jautrus žmogus užgožiančiame pasaulyje

Liepos 12d.
Genovaitė Petronienė. Jautrus žmogus užgožiančiame pasaulyje

Ilgą laiką jaučiau, kad tarp manęs ir daugelio žmonių yra esminių skirtumų. Pavyzdžiui, kiti konferencijose klauso visų pranešimų ir bendrauja nuo devintos ryto iki antros nakties. Man paprastai užtenka ir kelių pranešimų, o po vieno socializacinio vakaro dar dienos reikia tam, kad viską apgalvočiau ir atsigaučiau.

Labai dažnai pasirodžiusi viešumoje galvoju: „Gerai kad pasakiau, ką norėjau, bet, ačiū Dievui, tai baigta.“ O kitiems tokios minutės yra sėkmės ir laimės momentai. Visada maniau, kad problema esu aš, ir stengiausi užsiauginti storą odą. Sėkmės lydimas žmogus turėtų būti visuomeniškas, šnekus, lyderis, o jautriam, droviam, introvertui žmogui jau nuo vaikystės sakoma: „Išlįsk iš savo kiauto.“ Intraversija ir jautrumas dažnai laikomi antrarūšiais asmenybės bruožais, pusiaukele tarp nusivylimo ir patologijos.

Džiaugiuosi, kad introversijos klausimas rūpi ne tik man. Dvidešimto amžiaus viduryje C. G. Jungas išleido sensacingą knygą „Psichologiniai tipai“ išpopuliarindamas sąvokas „ekstravertas“ ir „introvertas“. Psichologinių bruožų teorijos „Didieji 5“ šalininkai, atlikę daugybę statistinių tyrimų, introversiją ir ektraversiją išskyrė kaip vieną iš penkių nepriklausomų, asmenybę apibūdinančių bruožų. O nuo 1990 metų tarp temperamentą analizuojančių tyrinėjimų labai išaugo jautrumo temai skirtų tyrimų skaičius. Beje, nustatyta, kad superjautrumu pasižymi nuo 15 iki 20 procentų žmonių, tai rodo, kad padidėjusio jautrumo tema turėtų rūpėti ne tokiai jau mažai žmonijos daliai. Na, o neseniai į lietuvių kalbą buvo išverstas naujas amerikiečių intraversijos ir jautrumo problemą nagrinėjantis bestseleris „Tyla“. Ši knyga, mano manymu,  gali padėti daugeliui superjautrių žmonių.

Kas yra superjautrumas ir introversija?

Introversija ir ekstraversija – plačios kategorijos, atspindinčios priešpriešą tarp kontempliacijos ir veiksmo. Anot Jungo, introvertus traukia vidinis minties ir jausmo gyvenimas, ekstravertus – išorinis žmonių gyvenimas bei veikla.

Dauguma superjautrių žmonių yra introvertai, tiesa, ne visi. Jei superjautrus žmogus užaugo aplinkoje, kur buvo daug svetimų žmonių, tai ir vėliau buvimas tarp žmonių veikia netgi raminančiai. Kartais superjautrus žmogus tampa ekstravertu, jei šį bruožą kruopščiai skiepijo tėvai. Superjautrūs žmonės dar skiriasi tuo, kiek jie yra smalsūs ir atviri naujiems patyrimams.

Žmonės, kurie yra superjautrūs, bet visgi smalsūs, siekia naujumo, tačiau kruopščiai tam pasiruošia ir gerai jaučiasi tik tuo atveju, jei stimuliacija yra nei per stipri, nei per silpna. Ši superjautrių žmonių rūšis irgi gali elgtis ekstravertiškai. O iš prigimties ne itin jautrus žmogus gali tapti introvertu, jei, pavyzdžiui, vaikystėje buvo vienišas. Šiame straipsnyje gilinsiuosi į superjautrius žmones, turėdama omenyje, kad daugelis jų yra introvertai.

Taigi, kuo pasižymi superjautrieji?

Superjautrių žmonių akys ir ausys nėra jautresnės, tačiau aplinką jie suvokia detaliau. Tokie žmonės prieš imdamiesi veiksmų perdirba daugiau informacijos ir sudėtingiau ją apdoroja. Jie nepasitenkina lengvais atsakymais ir kuo ilgiau reflektuoja, tuo turtingesni, subtilesni, kompleksiškesni tampa jų atsakymai. Dėl juntamųjų stimulų, gyvenimo pokyčių, bendravimo niuansų jie patiria itin stiprias emocijas – tiek džiaugsmo protrūkius, tiek stiprų liūdesį, pyktį, baimę. Dažnai superjautrūs žmonės gali suvokti, kad yra įsitempę ir nelaimingi, bet nežinoti, dėl ko. Nenuostabu, kad tokie žmonės jaučia didesnį nesaugumo jausmą bei stresą ir greičiau išsenka. Per smarkus stimuliavimas jiems sukelia jausmą, kad negali aiškiai galvoti, atrodo, jog visko jau per daug, ir norisi tik nuo visko atsitraukti.

Superjautrumą pagrindžiantys biologiniai tyrimai

Asmenybė yra panaši į tamprią gumelę: savo charakterius mes galime keisti, tačiau tik iki tam tikros ribos, nes dar yra biologinis paveldas. Genetikai teigia, kad superjautrumas, kaip ir žmogaus ūgis, yra nulemtas genų, todėl ši savybė išryškėja jau pirmomis gyvenimo dienomis.

Buvo atliekami tyrimai su kūdikiais: jiems davė klausyti įvairių garsų ir rodė judančius spalvotus vaizdus. 20 proc. mažylių smarkiai rėkė, kaip parodė tyrimas, užaugę jie ir pasižymėjo superjautrumu. Kitas tyrimas, kuriuo matuojamas jautrumas, yra vadinamasis odos varžos testas: varža kinta, priklausomai nuo triukšmo, emocijų ir kitų stimulų. Beje, jautrumas skirtingiems stimulams nebūna vienodas: vieni asmenys gali būti jautrūs šviesai ir triukšmui, kiti – kavai ir (arba) skausmui ir t. t.

Superjautrumas būdingas ne tik žmonėms, bet  ir 20 procentų gyvūnų: beždžionėms, šunims, karvėms, žiurkėms. Visur yra tų, kurie pirmieji pajunta, kad krūmuose tyko liūtai.

Superjautrumas labiausiai susijęs su migdolinio kūno veikla. Migdolinis kūnas dar yra vadinamas „senosiomis smegenimis“. Būtent ši smegenų dalis liepia mums staigiai reaguoti į stimulus, tarkim, į gyvatę ir praneša, kad turi bemat išsiskirti streso kortizolio hormonas. Jei buvome superjautrūs kūdikiai, tada visą gyvenimą mums susipažįstant su nauju žmogumi migdolinis kūnas labai suaktyvės, nors ir kaktinė smegenų žievės dalis tokiu atveju įsakys mums nurimti, paspausti ranką, nusišypsoti ir elgtis taip, kaip elgiasi kiti.

Su jautrumo trūkumu susijęs kitas biologinis mechanizmas – esktravertai dažnai siekia atpildo. Už tai atsako limbinė sistema, kuri tarsi skatina: „Užsiimk seksu, daugiau rizikuok, veik, o svarbiausia – negalvok!“ Dopaminas – cheminė atpildo medžiaga, išsiskirianti, kai numanom patirsiantys malonumą. Ekstravertams dopamimas išsiskiria greičiau ir dažniau nei introvertams. O naujosios smegenys, tai yra smegenų žievė, tarsi įspėja: „Neskubėk, tai pavojinga, nenaudinga nei tau, nei kitiems“, ir introvertai į daug ką taip lengvai neįsitraukia. Būtent todėl ekstravertai turi daugiau sekso partnerių ir tai leidžia pratęsti giminę, tačiau jie dažniau išsituokia ir patiria daugiau traumų, o introvertų vaisingumo lygis žemesnis, bet jie geba labiau save apsaugoti.

Ką superjautrūs žmonės gali visuomenėje?

Agresyviose kultūrose abejojantieji yra baliai, o drąsieji  laikomi normaliais. Valstybių vadovai paprastai būna ryžtingi lyderiai, bet jiems paprastai pataria jautrūs mąstytojai. O jautriausi visais laikais buvo šamanai, kunigai, gyduoliai, poetai. Visi esame patyrę, kaip negera, kai patenki į nejautraus daktaro, slaugės ar mokytojo rankas, todėl geriau jau šių profesijų atstovai būna išties jautrūs.

Introversija labiau vertinama nei ekstraversija Skandinavijoje, Japonijoje, Tibete, o ekstraversija labiau nei introversija – Australijoje, Izraelyje ir Amerikoje. Nieko keista: pasaulio keliauninkai buvo drąsesni už likusius namie. Industrinis Amerikos iškilimas lėmė ekstraversijos sureikšminimą visame pasaulyje. Reklama moko, kaip reikia pateikti save, o ir žiniasklaida, skirdama itin daug dėmesio scenai, rodo, kad ekstraversija – geidžiama savybė.

Tačiau ekstraverto ryžtingumas ir pasirengimas veikti kaipmat dažnai neleidžia įžvelgti pavojaus  ženklų. 2008 metų finansinės katastrofos kilo dėl neapskaičiuotos rizikos „noriu dabar“ ir agresyvių, rizikuoti linkusių vadovų, kurie neįsigilino į esmę, bet taip puikiai vadovavo, kad visi sekė jiems įkandin į pražūtį.

Daugelis superjautrių asmenybių tampa rašytojais, mokslininkais, renkasi tokią intelektinę veiklą, kur gali būti situacijų šeimininkais ir apsisaugoti nuo netikėtumų. Susidūrę su sunkumais, jie ne taip greitai pasiduoda, dirba tikslingiau. Bandydami nustatyti, kuo kūrybingi žmonės skiriasi nuo kitų, tyrėjai išsiaiškino, kad dažniausiai jie būna smalsūs ir superjautrūs. Kažin, ar nors vienas komitetas kada nors išrado ką revoliucinga, o vienatvė neretai tampa naujovių katalizatoriumi, nes neleidžia iššvaistyti energijos socialiniams, su kūryba nesusijusiems dalykams.

Deja, darbdaviai į tai, kad jautrumas ir introversija gal būti labai naudingi, nelinkę atsižvelgti: vis labiau manoma, kad sėkmingo darbo prielaida yra komanda, steigiami atviri biurai, net mokyklose mokomos mažos grupės. Tačiau, nors ir darbas bendradarbiaujant ugdo daug bendravimo savybių, tik būdamas vienas gali gerai susikaupti, būti labai sąmoningas bei suvokti, kas tau pačiam svarbiausia.

Superjautrių žmonių bendravimo sunkumai

„Jeigu ekstravertai ir introvertai yra pietūs ir šiaurė, tai kaip jie gali sugyventi?“ – klausia knygos „Tyla“ autorė. Konsultuojant poras man ypač dažai tenka spręsti introvertų ir ekstravertų tarpusavio nesupratimo klausimus. Kai ekstravertai tėvai augina superjautrų, introvertą vaiką, jie nerimauja ir smerkia jį už tai, kad yra uždaras, drovus, visų bijo.

Buvo atliktas įdomus eksperimentas: vaikams duodavo žaisliuką, o šis netrukus sugesdavo. Paaiškėjo, kad jautresni vaikai jautė daug didesnę kaltę dėl savo tariamo nusikaltimo. Bet, kita vertus, į superjautrų vaiką sudėtos pastangos labai atsiperka: jis gali daug ko išmokti tiek ugdydamas savo gebėjimus, tiek bendraudamas. O svarbiausia tokį vaiką pradėti mokyti paprasčiausių socialinių įgūdžių: šypsotis, žiūrėti į akis, rasti aplinkoje draugiškų veidų. Ekstravertams tokie dalykai gali atrodyti savaime suprantami, bet introvertui tokios žinios ir treniruotės labai svarbios.

Suaugę superjautrūs žmonės ne tik saugosi naujo bendravimo, bet ir pasižymi kitomis „keistybėmis“. Pavyzdžiui, pakliuvę į visuomenišką situaciją, kurios jie linkę vengti, mėgsta nagrinėti kitiems per sunkias temas, tokias kaip asmeninės ar dvasinės problemos. Žinant, koks sudėtingas jų mąstymas, nieko keista, kad pokalbis apie orą jiems neįdomus. Na, o dažniausiai ekstravertai vargina jautriuosius savo plepumu ir jautrieji piktinasi, kad jiems nerodomas atidumas, nors ir vertina ekstravertus dėl jų stiprumo. Introvertas ekstravertui gali atrodyti uždaras, sunkiai išjudinamas, viską stabdantis, bet jautrus ir gilus.

Abiem tipams visuomet nepaprasta suvokti, kaip sunkiai kito temperamento žmogus stengiasi prisiderinti, bet abu turi suprasti: visuomeniškumas nėra būtinybė. Svarbiausia yra meilė. 

Tad kaip superjautriems žmonėms gyventi?

Viena mano labai kūrybiška klientė buvo tiek jautri, kad vengdavo apsistoti pas gimines su nakvyne, nes labai kentėjo dėl kitokio maisto, ilgų šnekų. Ji pradėjo nuo to, kad išdrįso atsisakyti vaišinimo, po to ėmė laiku pakilti iš užstalės, o vėliau pradėjo vežtis net savo maistą ir savo patalus. Kitas mano klientas, gyvenantis su drauge, gali susitikti su žmonėmis tik kartą per mėnesį, mat bendrauja labai nuoširdžiai ir įspūdžių jam pakanka dar labai ilgai. Marselis Proustas galėjo dirbti tik kai namuose buvo uždangstomos visos užuolaidos. Visus šiuos žmones aplinkiniai laiko nenormaliais ir neurotikais, tačiau tai nenormalu tik todėl, kad dauguma yra kitokie. Jautrūs žmonės ekstravertų pasaulyje tarsi moterys visiškai patriarchalinėje visuomenėje yra nuvertinami dėl pačios savo esybės. Tačiau jautrieji introvertai negali ir neturi tapti tokie kaip ekstravertai, nes sugeba tai, ko ekstravertai niekada nesugebės.

Stengdamiesi prisitaikyti superjautrūs introvertai dažnai bando vaidinti aktyvius ir šnekius ekstravertus. Jautriems žmonėms net lengviau pakeisti savo elgesį, nes jie jaučia kitų lūkesčius, tačiau už tai sumoka fiziniu ir psichiniu išsekimu. Jiems reikia ramesnių sąlygų, daugiau laiko tam, kad nurimtų. O su ekstravertais partneriais svarbu protingai susitarti.

Superjautriems žmonėms reikia kitokio gyvenimo būdo ir stipraus pripažinimo jausmo, kad jie daro tai, ką turi daryti. Mokslinės žinios apie introversiją ir padidėjusį jautrumą gali suteikti tvirtą pagrindą. Kai prieš ketvertą metų daugiau sužinojau apie didelio jautrumo reiškinį, atsiribodama nuo žmonių ar išgyvendama stiprias emocijas daug mažiau smerkiu save ir kitus jautrius žmones, kurių ypač daug pasitaiko tarp menininkų ir mokslininkų.

Žymės: psichologija
Ar visuomet „daug“ reiškia „gerai“ arba kaip mes „užsigydome“

Ar visuomet „daug“ reiškia „gerai“ arba kaip mes „užsigydome“

Lapkričio 29d.

Kuo daugiau vaistų – tuo geriau. Kuo daugiau tyrimų – tuo geriau. Kuo daugiau intervencijų – tuo geriau. Pacientų įsitikinimas, kad įsigijus daug įvairių brangių medicinos paslaugų bus pasiektas geriausias rezultatas, vien JAV kasmet kainuoja 230 mlrd. dolerių. Įvairiose...


Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena, tačiau stigma ir diskriminacija stabdo žmones išsitirti dėl ŽIV

Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena, tačiau stigma ir diskriminacija stabdo žmones išsitirti dėl ŽIV

Lapkričio 29d.

Kiekvienais metais gruodžio 1-ąją minima „Pasaulinė AIDS diena“ ir tai yra galimybė žmonėms visame pasaulyje susivienyti kovoje su ŽIV (Žmogaus imunodeficito viruso) plitimu, parodyti savo paramą ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir sergantiems AIDS.


Šeimos gydytojas: pacientai ligas linkę diagnozuoti interneto pagalba

Šeimos gydytojas: pacientai ligas linkę diagnozuoti interneto pagalba

Lapkričio 29d.

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika sako, kad internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos, gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai...


Aktorius A. Bružas: koks tėvų pavyzdys, tokie ir vaikų įpročiai

Aktorius A. Bružas: koks tėvų pavyzdys, tokie ir vaikų įpročiai

Lapkričio 28d.

Bet kokie tėvų bandymai įdiegti vaikams tinkamus įpročius, kai patys sėdi ant sofos ir žiūri televizorių, tampa neveiksmingais. Pasakaktoriaus ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Audriaus Bružo, mažamečiai, neturėdami savo...


Simptomai gali apgauti: kaip peršalimo ligos veikia vairavimo gebėjimus?

Simptomai gali apgauti: kaip peršalimo ligos veikia vairavimo gebėjimus?

Lapkričio 27d.

Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Draudikai atkreipia dėmesį, kad...


Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimas: Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata bei gyvensena gerėja

Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimas: Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata bei gyvensena gerėja

Lapkričio 27d.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas (toliau – LSMU STI) nuo 1994 m. kas ketverius metus atlieka 5–9 klasių Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos tyrimą (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC), kurį koordinuoja Pasaulio sveikatos...


Krūtinės skausmai praneša ne tik apie širdies ligas

Krūtinės skausmai praneša ne tik apie širdies ligas

Lapkričio 26d.

Dažnas vos tik pajutęs skausmus krūtinėje iškart įtaria širdies funkcijų sutrikimus. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, normalu, kad daugelis pacientų, kurie kreipiasi kamuojami krūtinės skausmų, yra sunerimę...


Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Spalio 8d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst....


Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Spalio 5d.

Sergamumas ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis šalyje įsibėgėja. Rugsėjo pabaigoje Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC) fiksavo tris kartus didesnį sergamumą nei mėnesio pradžioje (lyginant 36 ir 38 metų savaites). Ir nors šis savaitgalis lepins šiluma, specialistai pastebi, kad peršalimų bangos...


Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Spalio 4d.

Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose produktuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose...


Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Spalio 3d.

Kėdainių rajone, po dvejų metų trukusių rekonstrukcijos darbų, atidarytas Šėtos socialinio ir ugdymo centro priestatas, kuriame įrengta: 16 kambarių, erdvios higienos patalpos, virtuvėlė su valgomuoju, skalbyklėlė, salė laisvalaikio praleidimui, kineziterapeuto-masažuotojo kabinetas, socialinių,...


Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Spalio 3d.

Visi Lietuvoje gimę naujagimiai 3-5-ą dieną po gimimo nemokamai tikrinami tik dėl 4-ių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotireozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.


Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Spalio 2d.

Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 metų gruodžio 17 diena ilgai įstrigs atmintin – tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu. Tačiau ne vienerius metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, jog vargai prasidės jau visai netrukus:...


LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

Spalio 1d.

Verslininkų ir farmacijos srities mokslininkų bendradarbiavimas kuriant sveikus ir inovatyvius, technologiškai pažangius gaminius sulaukė svaraus pripažinimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacininkų sukurtos inovatyvios natūralios kosmetikos priemonės lietuviškų gaminių...


Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Spalio 1d.

Vaikų sveikata – tema, kuri jau keletą dešimtmečių kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Visgi kas turėtų rūpintis jų sveikata – šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas (dar kitaip visuomenėje – pediatras)?


Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Rugsėjo 28d.

Vištiena vis dažniau puikuojasi ant lietuvių stalo – tiek suaugusio, tiek vaiko lėkštėje. Ši paukštienos rūšis ne tik daugelio pamėgta dėl skonio ir gaminimo lengvumo, bet tinkamai paruošta ir vartojama atitinkamu kiekiu, išlaiko vertingąsias medžiagas bei yra naudinga mūsų organizmui. Kaip...


Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Rugsėjo 28d.

Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų...


Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Rugsėjo 28d.

Pasikartojanti alerginė sloga, egzema, astma, alerginiai vaikų susirgimai – pasak specialistų, šių vis dažnėjančių ligų atvejų dažnai galima išvengti gyvenant sveikatai palankiuose būstuose. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negali pasigirti tokiomis...


Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28d.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi.


Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Rugsėjo 28d.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Osle, Norvegijoje pristatė unikalios darbuotojų blaivumo patikros duomenų bazės analizės rezultatus. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų tyrimų asamblėjoje paskelbti rezultatai atskleidžia ne tik įmonių, kurių darbuotojai dažniausiai ateina į...

APKLAUSA

Ar stengiatės maitintis sveikai?





Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9