Liepos 5d. Sekmadienis

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Birželio 1d.
Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria didžiausias visų laikų pandemijas, palikusių ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje ir atskleidžia, kurių ligų galėjome išvengti.

Kalbėdamas apie didžiausius visų laikų ligų protrūkius, prof. S. Čaplinskas, pirmiausia išskiria raupų – ūmios, itin užkrečiamos, dažnai mirtimi pasibaigiančios virusinės ligos – epidemiją. Pasak jo, ji buvo viena baisiausių žmonijos istorijoje.

„XX a. nuo raupų mirė 300–500 mln. žmonių. Ypač retai išgyvendavo užsikrėtę vaikai. 1967 m. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad tais metais nuo šios ligos mirė 2 mln. žmonių. Dar po dešimtmečio buvo paskelbta, jog raupai išnaikinti“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1980 m. natūraliai kilusių raupų atvejų nebuvo. Profesoriaus teigimu, kovojant su raupais svarbiausi buvo du etapai.

„Pirmasis etapas, lėmęs raupų išnaikinimą – skiepų išradimas XVIII a. pabaigoje. Antrasis – XX a. antroje pusėje pasaulyje įgyvendinta masinė raupų išnaikinimo programa. Šie veiksmai padėjo pasiekti tai, kad šiemet minime raupų išnaikinimo 40-metį – tai buvo pirmoji pasaulyje liga, nugalėta skiepais“, – pasakoja prof. S. Čaplinskas.

Gripo virusas: tada ir šiandien

Nuo XX a. pradžios žmonija susidūrė su 4 gripo pandemijomis. Pirmasis buvo ispaniškasis gripas, nusinešęs daugiau kaip 20 mln. žmonių gyvybių, vėliau – Azijos gripas, nuo kurio mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių, Honkongo gripas, pareikalavęs daugiau kaip 1 mln. žmonių gyvybių ir naujasis A gripas, nuo kurio mirė iki 400 tūkst. žmonių.

Pastarojo gripo pandemiją PSO paskelbė 2009 m. Tais pačiais metais Lietuvoje buvo pastebėtas staigus sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pakilimas, kai sergamumas 2–3 kartus viršijo įprastą daugiametį sergamumo lygį.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje pandemijos sezono metu nuo A H1N1 gripo atmainos mirė 23  žmonės. Kovojant su šiuo gripu buvo sukurta pandeminė gripo vakcina, kuri tapo veiksmingiausia profilaktikos priemone.

Dabar dėl gripo viruso savybės mutuoti kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas. Prof. S. Čaplinsko teigimu, kasmet sunku prognozuoti, kokia gripo viruso mutacija cirkuliuos tą sezoną, koks bus sergamumo lygis, kiek asmenų reikės paguldyti į ligoninę ar kiek bus mirties atvejų.

„Gripo epidemijos Lietuvoje skelbiamos kiekvienais metais siekiant pristabdyti viruso plitimą ir sumažinti jo žalą visuomenės sveikatai: sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį ar nedarbingumą. Gripo epidemiją nusprendžia skelbti kiekviena savivaldybė individualiai“, – sako prof. S. Čiaplinskas.

Epidemijos, kurių galėjome išvengti

Prof. S. Čaplinskas prisimena ir pastarųjų dešimtmečių įvairių ligų epidemijas, kurios palietė Lietuvos gyventojus. Tiesa, kai kurių buvo galima išvengti, kadangi jų protrūkį lėmė sumažėjusios skiepijimo apimtys.

Pavyzdžiui, nuo 1956 m. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti planinį vaikų skiepijimą nuo difterijos, sergamumas šia liga žymiai sumažėjo. Vėliau ilgus metus susirgimų difterija nebuvo registruojama ar registruoti tik pavieniai atvejai. Tačiau 1990 m. kilo difterijos epidemija Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

„Šis protrūkis kilo dėl padidėjusio populiacijos imlumo difterijai, kurį nulėmė mažos vaikų skiepijimo apimtys, nevykdoma suaugusiųjų revakcinacija ir pablogėjusios socialinės sąlygos. Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse epidemijos laikotarpiu buvo registruota daugiau nei 157 tūkst. difterijos atvejų ir 5 tūkst. mirčių, tačiau vykdant intensyvias skiepijimo kampanijas epidemija buvo suvaldyta“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Jis primena ir pernai Lietuvoje registruotą tymų protrūkį, didžiausią per pastarąjį dešimtmetį, kuomet susirgo 834 asmenys. Šią situaciją taip pat lėmė nepakankamos ir vis mažėjančios skiepijimo apimtys.

„Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė buvo nežinoma, o didelė dalis vaikų – neskiepyti. Siekiant suvaldyti tymų protrūkį buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau pagrindinė iš jų – nacionaliniu lygiu inicijuotos socialinės imunoprofilaktikos kampanijos“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Sveiko senėjimo rekomendacijos

Vakcinacija yra ne tik vienas iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų. Kasmet skiepai padeda apsaugoti 2,7 mln. žmonių nuo tymų, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. žmonių nuo kokliušo. Taip pat Europoje skiepijant nuo sezoninio gripo kasmet apsaugoma apie 2 mln. asmenų.

„Skiepais šiandien galime apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis. Plačios vakcinacijos apimtys leidžia sudaryti kolektyvinę apsaugą – paskiepijus pakankamą visuomenės dalį galima suvaldyti tam tikras ligas ir užkirsti kelią jų plitimui. Tai taip pat turi didžiulę įtaką sveikatos priežiūros lėšų taupymui, gydymui ir net visos šalies ekonomikai. Sistemingas visuomenės vakcinavimas leidžia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir saugoti kiekvieno žmogaus sveikatą bei gyvybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasak prof. S. Čaplinsko, visuomenė turėtų skirti didesnį dėmesį visiems skiepams, kadangi šiandien vakcinomis galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas.

„Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, PSDF lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Visos ligos į skiepijimų kalendorių įtrauktos ne šiaip sau, o atsižvelgiant į jų pavojingumą ir ilgametę patirtį bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Dėl matomų demografinių pokyčių visuomenėje, pailgėjusios žmonių gyvenimo trukmės ir medicinos mokslų pasiekimų, įvairių rizikos grupių suaugusių skiepijimas turėtų būti reikšmingesnis, siekiant juos apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Sveikas senėjimas – tai visą gyvenimą trunkanti prevencinių priemonių praktika, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir vakcinacija.

„Žmogui senstant tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas tam tikroms ligoms silpnėja. Suaugusių asmenų vakcinacija – neatsiejamas sveiko senėjimo komponentas. Dažniausios vakcinomis valdomos infekcijos suaugusiems yra gripas, pneumokokinė infekcija, juosiančioji pūslelinė, kokliušas, hepatitas B ir erkinis encefalitas“, – primena prof. S. Čaplinskas.

 

Draudikai įspėja: važiuojantiems automobiliu šis įprotis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis

Draudikai įspėja: važiuojantiems automobiliu šis įprotis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis

Birželio 26d.

Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti gi atvirkščiai – nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša...


Karštis ir lietūs skatina uodų vystymąsi

Karštis ir lietūs skatina uodų vystymąsi

Birželio 26d.

Leisti laiką lauke, mėgautis geru oru ir gamta – vieni didžiausių malonumų vasarą. Tačiau pasibuvimą gamtoje dažnai sugadina zyziantys ir geliantys uodai. Kenkėjų kontrolės ekspertai pastebi uodų aktyvumą, kuriam didelę įtaką turi šiuo metu vyraujantys karšti orai ir lietūs.


Maudynės vasarą: specialistai atsako, kodėl pasimaudžius kyla ausies uždegimas ir kas yra „plaukiko ausis“

Maudynės vasarą: specialistai atsako, kodėl pasimaudžius kyla ausies uždegimas ir kas yra „plaukiko ausis“

Birželio 25d.

Prasidėjus karščiams ir maudynių sezonui visi vos ištaikę laisvą akimirką skuba prie vandens telkinių ir ten mėgaujasi vandens teikiamais malonumais. Vieni namo grįžta pailsėję ir atsigavę, o kiti – užgulusiomis ar net skaudančiomis ausimis. Norintiems išvengti tokių bėdų medikai...


Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Birželio 25d.

Saulės ir gerų orų išsiilgę poilsiautojai iš paskutiniųjų stengiasi sutilpti į paplūdimius. Tačiau perpildyto pajūrio ar paežerių vaizdai gąsdina kas penktą Lietuvos gyventoją – tiek jų poilsiui prie vandens telkinių šią vasarą yra pasiryžę ieškoti nuošalesnių vietų, rodo reprezentatyvi...


Kur pakryps svarstyklės – į pacientų ar valstybinių vaistinių pusę?

Kur pakryps svarstyklės – į pacientų ar valstybinių vaistinių pusę?

Birželio 25d.

Užmojis kurti ligoninėse jų pačių valdomas vaistines gali pavirsti ir prievole šioms gydymo įstaigoms. Tokiu atveju būtų beprasmiškai aukojamos valstybės biudžeto lėšos, už kurias tikrai įmanoma palengvinti gyvenimą daugybei ligų kamuojamų Lietuvos gyventojų.


Gydytoja epidemiologė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus apie Laimo ligą

Gydytoja epidemiologė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus apie Laimo ligą

Birželio 25d.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo...


Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Birželio 25d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų LPI. Būtent todėl dabar pats laikas priminti...


Kokteilis be laipsnių

Kokteilis be laipsnių

Birželio 25d.

Pasak specialistų, neretas laisvalaikio praleidimą - pasisėdėjimą gamtoje, gimtadienio vakarėlį, kelionę prie jūros sieja su alkoholio vartojimu. Kaip keisti įsišaknijusį požiūrį, kalbame su psichoanalitiku Tomu Viliumi Kajoku.


Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Birželio 25d.

Birželio 25 d. minima tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena. Praeitais metais VU medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą, kuris atkleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio...


J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

Birželio 23d.

Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu.


Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti

Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti

Birželio 23d.

Karantinui pasibaigus, o vasariškiems orams vis labiau džiuginant, pagausėja išvykų ir iškylų gamtoje, kurias neišvengiamai lydi dilema – kokį maistą ruošti? Ko gero populiariausias iškylų maistas visame pasaulyje – sumuštiniai, kuriuos nesudėtinga pagaminti, lengva ir patogu valgyti...


Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo

Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo

Birželio 23d.

Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis, gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti.


Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija

Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija

Birželio 23d.

Artėjantis vasaros lygiadienis ir Joninės daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su laužais, vainikų pynimais ar paparčio žiedo ieškojimu, bet ir su ant žarijų keptais sultingais kepsniais ir vaišėmis iki paryčių. Vaistininkai perspėja, kad tiek neatsargus braidžiojimas po rasą trumpiausią metų...


Lietuvoje pradedamas kompensuoti inovatyvus hemofilijos gydymas

Lietuvoje pradedamas kompensuoti inovatyvus hemofilijos gydymas

Birželio 22d.

Nuo birželio Lietuvoje pradedamas kompensuoti dar vienas inovatyvus hemofilijos A – kraujavimą sukeliančios ligos – gydymo metodas. Pritaikius naująjį gydymą, Lietuvos pacientams, sergantiems sunkia neinhibitorinės hemofilijos forma, užteks tik vienos injekcijos į poodį per savaitę, o...


Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų

Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų

Birželio 22d.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai...


Įvyko pirmasis šių metų „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų kieme

Įvyko pirmasis šių metų „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų kieme

Birželio 22d.

Praeitais metais įvykę net 6 „Jogos netradicinėse erdvėse“ renginiai įvairiose Vilniaus vietose, tokiose, kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė dailės galerija, Menų spaustuvė, Lietuvos medicinos biblioteka ir kitos, kiekvieną kartą dalyviams dovanojo...


Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas

Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas

Birželio 22d.

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.


Tarptautinei jogos dienai artėjant vaistininkė dalinasi, kodėl sportuojant reikia nežiūrėti į kitus

Tarptautinei jogos dienai artėjant vaistininkė dalinasi, kodėl sportuojant reikia nežiūrėti į kitus

Birželio 19d.

Birželio 21 d. minima tarptautinė jogos diena. Pasak šią sporto šaką praktikuojančios „Eurovaistinės“ vaistininkės, tai puikus būdas ne tik lavinti kūną, bet ir išvalyti mintis. Vis dėlto, farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad sportuojant svarbiausia tai daryti atsižvelgiant į...


Šokoladas antioksidantas – odos atjauninimo terapijai

Šokoladas antioksidantas – odos atjauninimo terapijai

Birželio 19d.

„Tik turtingas kilmingasis gali leisti sau šį gėrimą, nes jis geria... pinigus“ – taip apie šokoladą rašė renesanso istorikai. Dabar šis, kiekvienam prieinamas desertas vadinamas maža nuodėme su privalumais. Pasirinkus kokybišką juodąjį šokoladą padidinsite antioksidantų, kurie...


Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Birželio 19d.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9