Vos vienas iš keturių lietuvių galvoja, kad socialinę atskirtį patiriantis žmogus gali dirbti ne blogiau nei kiti, tačiau būtent darbdavys sprendžia, ar tokį pretendentą kviesti į darbo pokalbį. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad trūkstant darbo jėgos žmonės iš socialiai jautrių grupių įgyja daugiau galimybių sėkmingai įsidarbinti.
Kaip darbdaviui surasti tinkamą darbuotoją ir nebijoti ieškoti neatrastų talentų tarp tų, kurie lieka visuomenės pakraščiuose? Apie tai –Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoje konferencijoje darbdaviams bei personalui „Daugiau nei darbdavys“ kalbėjo socialinės atskirties grupėms priskiriamus žmones įdarbinantys verslininkai, švietimo atstovai bei personalo specialistai.
Darbo jėgos trūkumas kuria palankias sąlygas
Skurdas ir ilgalaikis nedarbas – giliai įsišaknijusios socialinės problemos. Visgi, anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės E. Radišauskienės, pastaruoju metu darbdaviai susiduria su vis didėjančiu darbo jėgos trūkumu, todėl ir į socialinę atskirtį patiriančius žmones imama žvelgti palankiau.
„Darbdavys, kuriam svarbu surasti darbuotoją, linkęs nusileisti dėl ne visai jo lūkesčius atitinkančios profesinės kvalifikacijos, įgytos patirties ar turimų įgūdžių“, – kalbėjo ji.
Kokios pagalbos gali sulaukti darbdaviai?
E. Radišauskienė įvardijo, kad darbdaviai, norėdami įdarbinti žmones iš socialinės atskirties grupių, Lietuvoje gali sulaukti palaikymo. Darbdaviams rengiami mokymai ir kiti įvairūs renginiai, kuriuose aptariami nediskriminavimo skatinimo darbo rinkoje klausimai. Užimtumo tarnyba kasmet organizuoja seminarus lygių galimybių ir nediskriminavimo principų darbo rinkoje tema.
„Socialiai jautrioms grupėms priskiriami žmonės gali būti puikūs darbuotojai, tačiau darbdaviai, neturėdami patirties juos įdarbinant, neturi galimybių įvertinti jų turimų kompetencijų, dažnu atveju – ir didesnės motyvacijos bei lojalumo įmonei.
Visuomenėje egzistuoja stereotipai, kurių reiktų atsisakyti, ir keisti požiūrį. Kiekvienas esame individualus ir privalome turėti galimybę įrodyti savo kompetencijas bei gebėjimus“, – pabrėžė viceministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad darbdaviai visuomet gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kurios specialistai padės atrinkti tinkamą kandidatą ir pasiūlys papildomas užimtumo rėmimo priemones.
Įkvėpimo verta semtis ir užsienyje
Lietuva įkvėpimo ir gerų pavyzdžių galėtų semtis ir iš užsienio valstybių patirčių. E. Radišauskienė pateikė estų įgyvendinamos reformos pavyzdį, kuria siekiama skatinti riboto darbingumo žmonių įdarbinimą.
„Nemažai šalių taiko paskatas darbdaviams. Pavyzdžiui, Vengrijoje pristatytas darbo apsaugos veiksmų planas, prie kurio prisijungiantys darbdaviai gauna mokestinių lengvatų, jei įdarbina pažeidžiamus darbuotojus.“, – tvirtino E. Radišauskienė.
Vykusi konferencija „Daugiau nei darbdavys“ – socialinės kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ baigiamoji dalis. Kampanija siekiama keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas, parodant, kad profesinės kompetencijos ir kvalifikacija yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.
