Praėjusią savaitę paskelbta svarbi naujiena sveikatos srityje: siūloma keisti gydytojų rezidentų mokymo modelį ir įgalinti juos jau rezidentūros metu savarankiškiau dirbti.
Savaitės pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija išplatino ministro prof. Aurelijaus Verygos nuomonę apie etapinėmis kompetencijomis grįstą gydytojų rezidentų mokymo įgyvendinimą. Pagrindinis tokio mokymo tikslas – įgalinti gydytojus rezidentus taikyti praktikoje jau įgytas žinias bei savo kompetencijų ribose teikti paslaugas pacientams savarankiškai. Jaunųjų gydytojų asociacijos iniciatyva, šis, kitose šalyse taikomas pažangus gydytojų rengimo modelis bus diegiamas ir Lietuvoje.
„Gydytojų darbdaviai ir gydymo įstaigos teigiamai vertina apsisprendimą tobulinti rezidentų mokymo modelį ir įgalinti juos teikti tas paslaugas, kurioms kompetenciją jie įgijo ir buvo už ją įvertinti savo mokytojų. Žengiamas pamatuotas ir logiškas žingsnis, žinant, koks darbo jėgos trūkumas egzistuoja mažesniuose miestuose ir rajonuose. Šį sprendimą laikome ne „kosmetiniu“ pagražinimu, bet sisteminiu ir savalaikiu sprendimu.“ – teigė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.
Šiuo metu Lietuvos darbo birža skelbia per 100 laisvų sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Akivaizdu, kad gydytojų trūkumas šalyje jaučiamas. Didžioji dalis laisvų darbo vietų yra ne didmiesčiuose, todėl pagrindinė problema šiuo metu pritraukti specialistus į regionus.
„Didžiuosiuose miestuose gydymo įstaigos sugeba rasti specialistus, net ir už mažesnį darbo mokestį. Visiškai kitokia situacija regionuose ir mažesniuose miestuose. Dažnu atveju ten sunku surasti gydytoją, kuris ieško darbo. Žinant tai, kad dėl studijų trukmės gydytojai pradeda dirbti gerokai vėliau, atsiranda barjerų keisti gyvenamąją vietą ar skirti laiką kasdienei kelionei į darbą, esantį už 100-150 km. Gydytojai rezidentai jau studijų metais galėtų pradėti darbą regionuose, jei juose būtų daugiau rezidentūros bazių. Tačiau šiuo metu daugelio specialybių jaunieji gydytojai į regione esančias rezidentūros bazes neturi galimybės išvykti visai ar praktiką ten gali atlikti tik labai trumpą laiką. O jose jaunieji gydytojai galėtų įgauti kasdieniame darbe reikalingų kompetencijų. Pavyzdžiui, didelę dalį šeimos gydytojo įgūdžių jaunas žmogus galėtų įgyti ir nedideliame pirminės sveikatos priežiūros centre, taip jau teikdamas paslaugas regiono gyventojams.“ – teigia A. Nastaravičius.
Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos narių duomenimis, beveik 32 proc. mažesniuose miesteliuose dirbančių gydytojų negyvena juose, o kas dieną važinėja iš gyvenamosios vietos, todėl aiškus teisinis reglamentavimas, kuris įgalintų gydytojus rezidentus oficialiai teikti paslaugas, galėtų pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą.
Mažiau populiarūs gydytojų specialistų tarpe regionai galėtų pritraukti tam tikrų specialybių gydytojus rezidentus, kurie teikdami dalį paslaugų galėtų gilinti savo praktines žinias, o gyventojai gautų paslaugas patogiu laiku ir patogioje vietoje iš specialisto, kuris oficialiai jau turi teisę jas teikti.
„Gydytojų trūkumas regionuose nėra vien tik Lietuvos fenomenas. Dažnas Lietuvos gydytojas, emigruodamas į Didžiąją Britaniją, Vokietiją ar Norvegiją vyksta dirbti būtent į nepopuliarius regionus, nes žmonės bendrąja prasme telkiasi į miestus. Įgyvendinus dalinį pacientų pasiskirstymą tarp gydytojo specialisto specialisto ir gydytojo rezidento, šį trūkumą būtų galima sumažinti. “ – teigė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas.
Pasak asociacijos pirmininko, gydytojų rezidentų įgalinimas teikti paslaugas savo kompetencijų ribose leistų sumažinti gydytojų specialistų specialistų poreikį apie 15-20 proc. šalies mastu.
