REXSAN

Daiva Ausėnaitė. Kaip estai kovoja su ŽIV epidemija?

Iš visų Baltijos šalių Estija mažiausia plotu ir gyventojų skaičiumi, tačiau čia gyvena daugiausia ŽIV infekuotų žmonių – jau apie 8000. Gruodžio 1 dieną Estijoje greitieji ŽIV nustatymo testai užfiksavo dar 13 ŽIV atvejų. Kodėl Estijoje tiek daug ŽIV infekuotųjų? Kaip ši šalis tvarkosi su ŽIV epidemija? Ir kokie nauji iššūkiai palietė šią nedidelę šalį?

Atviri ŽIV žmonių veidai

Igoris Sobolevas diagnozę ŽIV išgirdo prieš 18 metų, dar tais laikais, kai nebuvo gydymo. Jam tada buvo vos aštuoniolika. „Šis virusas buvo visai logiška atomazga mano tuometinio gyvenimo būdo. Reikėjo nemažai laiko kol aš susivokiau, pradėjau realiai vertinti savo ligą ir ėmiausi tam tikrų veiksmų“, – prisipažįsta Igoris.

Šiuo metu jis vadovauja Estijos žmonių, gyvenančių su ŽIV, tinklui. Jau šešerius metus jis žinomas šalyje veikėjas. Igoris neslepia savo veido. „Neturėjau su tuo susijusių problemų, niekas nieko nerašė ant mano laiptinės sienų, nebuvo išpuolių gatvėje ar poliklinikoje. Atviras mano prisipažinimas, manau, buvo labai naudingas visos šalies ŽIV infekuotiems žmonėms“, – sako pacientų tinklo vadovas.

Kasmet ŽIV infekuotų žmonių gretas papildo asmenys, kurie sutinka atidengti veidą. Nors daugelis suvokia, kad tai turi savo kainą. Štai Svetlana Kallo, kuriai ŽIV buvo diagnozuota prieš dešimt metų, pasakojo, kaip po vieno jos interviu televizijoje, jai paskambino iš vaikų darželio, kurį lanko jos sūnus ir paprašė perkelti vaiką į kitą įstaigą. Svetlanai teko vykti į darželį, pasakoti tėvams apie ŽIV, apie savo vaiką ir užtikrinti, kad jokios grėsmės jų vaikams jos sūnus nekelia. Šis nutikimas moters atmintyje paliko skaudų pėdsaką. Nuo tada ji nustojo bendrauti su vietos žurnalistais ir sutiko pasakyti savo pavardę tik po to, kai sužinojo, kad jos pasakojimas bus publikuotas Lietuvos žiniasklaidoje, vadinasi, jokios grėsmės jos vaikams nekils.

ŽIV organizacijos demonstruoja solidarumą

Prieš šešerius metus Taline buvo įkurtas kelias ŽIV pacientų organizacijas vienijantis tinklas. Šiuo metu Estijos ŽIV pacientų tinklas vienija per 120 narių ir aprėpia keturis miestus.

Šiemet pasaulinę AIDS dieną estai šventė ypatingai – Talino prekybos centre „Solaris“ buvo įkurta didžiulė palapinė. Joje vienu metu dirbo trys medikai, kurie konfidencialiai ir anonimiškai visiems norintiesiems atliko nemokamus, greituosius ŽIV nustatymo testus. Per dieną pasitikrino apie 400 žmonių. Tokia pati akcija vyko kitame mieste Narvoje. Per dieną buvo patikrinti 700 žmonių, 13 iš jų testai parodo teigiamą rezultatą – jie buvo nukreipti atlikti laboratorinį tyrimą.

Šis renginys pritraukė vietos žurnalistų dėmesį. Nenuostabu – pirmą kartą Estijos istorijoje nevyriausybinių ŽIV organizacijų renginį rėmė stambios verslo organizacijos, viena iš jų – Swedbank.

Pasak projektų vadovo Latčino Alijevo, pacientų organizacijų vieningumas ir bendras tikslas leidžia jiems kryptingai judėti. „Amerikos ambasadorius, socialinių reikalų ministras, privataus verslo sektoriaus atstovai, medikai ir daugybė vietos valdininkų – tai žmonės, kurie kartu su mumis degė žvakutes, aptarė ŽIV infekuotų žmonių problemas. Džiugu, kad mūsų šalyje daug žmonių suvokia, kad tik susivienijus pavyks nugalėti ŽIV epidemiją“, – sako pacientų organizacijos atstovas L. Alijevas.

Kodėl tiek daug sergančiųjų?

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Estijoje apie 8000 ŽIV infekuotųjų. Ekspertų vertinimu, šalyje yra 12000 šį virusą turinčių žmonių, vadinasi, maždaug 30 proc. ŽIV atvejų yra neišaiškintų. 60 proc. visų infekuotųjų sudaro narkotikų vartotojai.

Į klausimą, kodėl Estijoje tiek daug sergančiųjų ŽIV, Igoris Sobolevas narkomaniją nurodo kaip pagrindinę problemą. „Nepriklausomybės laikotarpis visoms Baltijos valstybėms buvo nemažas iššūkis. Kiekvienos šalies gyventojai tvarkėsi su staiga gauta laisve kaip mokėjo. Dabartiniai dvidešimtmečiai, tie, kurie gimė po nepriklausomybės – tai užmirštų vaikų karta. Jų tėvai daug dirbo, nes pradėjo mėgautis demokratijos suteiktomis galimybėmis. O vaikai gimė ir gyveno laikotarpiu, kai tikėjimas nebuvo draudžiamas, tačiau Dievas dar nebuvo atrastas. Tai buvo laikai be religijos, be tikėjimo, be vertybių. Nenuostabu, kad ši karta džiaugsmą ir kažkokį geresnio gyvenimo pažadą dabar atranda narkotikuose“, – samprotauja Igoris Sobolevas.

Estijoje ŽIV infekcijos protrūkiai stebimi atskiruose miestuose, sunkesniuose ekonomiškai regionuose, pavyzdžiui, Narvoje. Ten daug rusakalbių, didelis nedarbas, su tuo susijęs padidėjęs narkomanijos mastas ir ŽIV protrūkis.

Vienos pirmųjų šalyje pacientų organizacijos „ESPO“ vadovas Slava Vasilijevas sako, kad, matyt, Estijoje seksualinė revoliucija prasidėjo anksčiausiai iš visų Baltijos valstybių. „Ne vien narkotikų vartotojai platina ŽIV. Dabar mes stebime vadinamojo „šeimyninio“ ŽIV atvejų, kai diagnozę šeima sužino moteriai pastojus“, – sako pacientų organizacijos vadovas.

Valdžia rūpinasi gyventojais

Slava Vasiljevas buvo pirmas žmogus Estijoje, kuriam diagnozavo ŽIV, tai įvyko prieš 24 metus. Jam teko matyti, kaip keitėsi valdžios požiūris į šią ligą. „Turiu pasakyti, kad vienu metu Estijos valdžia padarė viską, kad ŽIV protrūkis įvyktų. 2000 m. šalyje buvo mažiau nei šimtas ŽIV infekuotųjų, mes tada labai prašėme skirti lėšų ŽIV prevencijai, informuoti žmones apie šį virusą, užsikrėtimo kelius. Valdžia numojo ranka, mums buvo pasakyta, kad dėl šimto žmonių nereikia kelti vėjo… Kitais metais buvo diagnozuota 600 naujų ŽIV atvejų, dar kitais jau buvo pusantro tūkstančio ŽIV infekuotų“, – prisimena S. Vasiljevas.

Prireikė metų, kad Estijos valdžia atsipeikėtų ir pradėtų tinkamai finansuoti ŽIV sritį. Šiuo metu daugelio Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių pavydžiai žiūri į Estiją – kitiems metams estai skiria 20 proc. daugiau pinigų ŽIV pacientų gydymui, tai sudarys daugiau nei 7 milijonus eurų.

„Pinigų gydymui skiriama pakankamai ir net su nemažu rezervu naujiems ŽIV atvejams“, – sako Jelena Tsiganova, Talino Infekcinės klinikos vyriausia slaugytoja.

Pacientų medžioklė

Kalbinti estų pacientai sako, kad nežino, kas yra vaistų nebuvimas, nors kaimyninėje šalyje Rusijoje – tai viena pagrindinių ŽIV žmonių problemų. Vaistai kažkuriam laikui „dingsta“ Ukrainoje, Baltarusijoje, toks atvejis buvo pernai ir Lietuvoje.

Estai kalba apie naują iššūkį – reikia surasti pacientų, kurie nenori gydytis. Šiuo metu antiretrovirusinį gydymą gauna pusantro tūkstančio estų. Pasak Estijos medikų, protingas skaičius, gaunančiųjų gydymą būtų 4000, maždaug pusė visų ŽIV infekuotųjų.

„Reikia įtikinti žmones, kad jie pradėtų gydymą, kad pradėję jo nemestų, nes tai kenkia jų pačių sveikatai. Jeigu jie negeria vaistų, jie išlieka pavojingi aplinkiniams, nes didesnė užsikrėtimo tikimybė. Taip pat negeriant vaistų, jeigu gydymas jau reikalingas, iškyla grėsmė gyvybei, nes mažėjant imuninėms ląstelėms, žmogaus atsparumas aplinkos virusams tampa mažas. Be to, žmogui pradėjus gydymą ir jį nutraukus, vėl grįžus prie gydymo, vaistų kombinacija bus finansiškai brangesnė“, – sako Talino miesto Infekcinės klinikos vyriausia slaugytoja.

„Mes aiškiai suvokiame, kad dabar pacientų organizacijų laukia nauja užduotis – atrasti tuos 2500 ŽIV infekuotus žmones, kuriems reikalingas gydymas ir juos motyvuoti pradėti gydytis. Toks naujas Estijos iššūkis“, – sako Latčinas Alijevas, Estijos pacientų tinklo narys.

TAIP PAT SKAITYKITE