Sausio 23d. Sekmadienis

COVID-19 pandemija ir vėžys: ko išmokome?

Lapkričio 22d.
COVID-19 pandemija ir vėžys: ko išmokome?

Nekyla abejonių, jog didžiausias COVID-19 pandemijos krūvis tenka sveikatos apsaugos sistemai. Dėl būtinybės apsaugoti ją nuo perdegimo, sutriko paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Daugelyje šalių vėžio prevencijos programos buvo priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų ir pristabdytos ar net visiškai sustojo, o tai turėjo reikšmingos įtakos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Tarptautinės literatūros duomenimis, dėl COVID-19 pandemijos daugiau nei  dešimtadalis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų negavo mažiausiai vieno specifinio (priešvėžinio) gydymo kurso, sutrikdytas onkologinių paslaugų teikimas palietė beveik trečdalį visų pacientų.

Pandemijos, kaip ir bet kurios ekstremalios situacijos, sukeltą krizę galima suvaldyti laiku sustiprinus sveikatos apsaugos sistemos valdymą, finansavimą, padidinus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei užtikrinus lankstų ir alternatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Onkologine liga sergančiajam svarbu, kad sklandžiai funkcionuotų grandinė: pacientas – pirminė sveikatos priežiūros įstaiga – specializuota gydymo įstaiga. Juk vėžiu susirgę pacientai   gydymą gali gauti tik paskutiniame etape.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) kartu su partneriais (Vilniaus universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis) vykdo reikminį Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimu parengtą projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pandemijų atvejais“, kurio tikslas išsiaiškinti su kokiomis kliūtimis susidūrė sveikatos priežiūros sistema teikiant onkologines paslaugas bei parengti onkologinių paslaugų teikimo modelį pandemijų atveju.

Sumaištį kelė ne tik virusas, bet ir biurokratiniai trikdžiai

Pagrindinis iššūkis pandemijos pradžioje buvo pacientų srautų valdymas, siekiant saugiai priimti visus pacientus, tęsiančius ar pradedančius gydymą dėl vėžio. Nelengva buvo išlaikyti paslaugų kiekį ir kokybę, užtikrinti reikiamų tyrimų atlikimą per vieną vizitą, įdiegti nuotolines konsultacijas. Įstaigos ėmėsi skyrių pertvarkymų  pritaikydami juos darbui pagal griežtas infekcijų kontrolės normas ir užtikrindami medicinos personalo rezervą, atsižvelgiant į galimą neatvykimą į darbą dėl ligos ar artimųjų slaugos namuose. Medikų kolektyvuose padidėjo darbo krūvis, personalas jautė emocinę įtampą.

„Siekiant nustatyti pandemijos poveikį skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir išsiaiškinti, kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką paslaugų ir pacientų srautams, buvo apklausta beveik 100 gydymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Buvo palygintas skirtingų veiksnių poveikis tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį karantiną. Daugiau nei pusę visų apklaustų įstaigų sudarė pirminės sveikatos priežiūros centrai. Duomenys gauti iš visų Lietuvoje specializuotas onkologinių ligų gydymo paslaugas teikiančių ligoninių. Buvo vertinamos kliūtys, tiek kilusios įstaigų viduje dėl pasikeitusio darbo pobūdžio ir organizavimo, tiek dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojančių institucijų nurodymų. Taip pat buvo atsižvelgta į pacientą tiesiogiai veikiančius veiksnius, tokius kaip baimė užsikrėsti, galimybė atvykti į gydymo įstaigą, atlikti tyrimus“, – kalba NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius.

Vos prasidėjus pirmajam karantinui 2020 m. kovo mėn. buvo  priimtas sprendimas stabdyti ar riboti planinių paslaugų teikimą ir teikti tik būtinąją medicinos pagalbą. Šis veiksnys daugumos sveikatos priežiūros įstaigų buvo įvertintas kaip labiausiai paveikęs paslaugų ir pacientų srautus. Pacientų srautų pokyčius lėmė ir kontaktinių paslaugų perkėlimas į nuotolines. Per pirmąjį karantiną sunkumai pritaikant patalpas pagal epidemiologinius reikalavimus paveikė pirminės sveikatos priežiūros centrus ir, dar ženkliau, – ligonines. Per antrąjį karantiną pirminės sveikatos priežiūros centrai šį veiksnį jau įvertino kaip nežymų, tačiau ligoninėms tai ir toliau kėlė papildomų rūpesčių.

„Gydymo įstaigų darbuotojai įvardija ir biurokratines kliūtis. Neaiškumai teisiniame reguliavime, tokie kaip greita žinybinių nurodymų kaita, raštų nesuderinamumas buvo vieni iš reikšmingiausių veiksnių, kėlusių sumaištį tiek įstaigų viduje, tiek tarp įstaigų bei trukdžiusių sklandžiam paslaugų teikimui. Padidėjęs darbo krūvis, sietinas su papildomomis infekcijų kontrolės veiklomis, visų lygių sveikatos priežiūros įstaigų taip pat buvo įvardytas kaip vienas iš labiausiai prisidėjusių prie pacientų ir paslaugų apimčių mažėjimo“, – apie iššūkius pasakoja dr. J. Venius.

Medicinos darbuotojų kompiuterinis raštingumas bei gebėjimas vykdyti nuotolines konsultacijas nebuvo problema daugumoje gydymo įstaigų. Asmens apsaugos priemonių trūkumas per pirmąjį karantiną buvo reikšmingas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ), o vėliau ši problema buvo išspręsta.

Daugumą su pacientais susijusių veiksnių gydymo įstaigos įvertino kaip mažai reikšmingus per abi pandemijos bangas, tik aiškiai buvo įvardyta pacientų baimė užsikrėsti COVID-19 liga. Ši baimė reikšmingai sumažėjo per antrąjį karantiną. Pacientams atstovaujančios organizacijos tokius veiksnius kaip pacientų baimė, transporto stygius ar judėjimo apribojimas, neatlikti tyrimai ir nuotolinės konsultacijos laikė ženkliai reikšmingesniais.

Galima sakyti, kad per antrąjį karantiną dauguma gydymo įstaigų prisitaikė prie pasikeitusių darbo sąlygų ir visi veiksniai per antrąją bangą turėjo ženkliai mažiau įtakos paslaugų teikimui, tuo tarpu veiksniai, susiję su e-sveikatos sistema per abu karantinus visų ASPĮ buvo įvardyti kaip mažinę pacientų ir paslaugų srautus.

Onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų skaičius per pandemiją beveik nesumažėjo

NVI yra vienintelė specializuota vėžio gydymo įstaiga Lietuvoje, teikianti beveik ketvirtadalį šalies onkologinių paslaugų. Jau pirmojo karantino pradžioje vėžio gydymas Lietuvoje buvo priskirtas aukšto prioriteto sveikatos priežiūros paslaugoms ir, laikantis griežtų saugumo priemonių, buvo vykdomas visą pandemijos laikotarpį. Dėl savo specializacijos NVI išvengė didelių infrastruktūros pertvarkymų, o personalas nebuvo sistemingai perkeliamas į naujai įsteigtus COVID-19 skyrius, kaip buvo kitose ligoninėse.

„Analizuodami pandemijos poveikį NVI paslaugų apimtims, nustatėme neženklų paslaugų ir pacientų skaičiaus sumažėjimą 2020 m. lyginant su 2019 m. Didžiausias paslaugų skaičiaus kritimas buvo stebėtas per pirmąjį karantiną 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais, vėliau situacija stabilizavosi ir NVI teikiamų paslaugų skaičiai rudenį išaugo ir net viršijo 2019 m. skaičius tais pačiais mėnesiais. Tačiau bendrai 2020 m. NVI gydytų pacientų skaičius buvo apie 10–15 proc. mažesnis – sumažėjo diagnostinės radiologijos ir endoskopijos procedūrų, atitinkamai sumažėjo pacientų, kuriems taikomas sisteminis priešvėžinis, spindulinis ar chirurginis gydymas. Naujai diagnozuotų vėžiu sergančių pacientų skaičiaus pokyčiai priklausė nuo naviko tipo ir ligos stadijos, per pirmąjį karantiną stebėtas didesnis pažengusių ligos stadijų procentas. Pandemija taip pat turėjo įtakos ambulatorinių konsultacijų, ilgalaikės stebėsenos vizitų skaičiui, padaugėjo siuntimų psichinės sveikatos specialistų konsultacijoms“, – pasakoja sveikatos duomenų analitikė, NVI Biobanko vedėja dr. Daiva Dabkevičienė.

Per pandemiją NVI ambulatorinių konsultacijų sumažėjo apie penktadaliu, ypač didelis kritimas stebėtas per pirmąjį karantiną. Tada reikėjo atskirti pacientų grupes, kurioms būtinos tiesioginio kontakto konsultacijos, kurioms pakaktų nuotolinio konsultavimo ir kurių konsultacijas buvo galima saugiai atidėti. „Nuotolinės konsultacijos, neabejotinai padedančios sumažinti atvykstančiųjų į gydymo įstaigą skaičių, deja, gydant vėžį ne visada įmanomos. Net ir per karantiną NVI konsultacinės poliklinikos skyriuje apie 80–90 proc. gydytojų specialistų konsultacijų buvo teikiamos kontaktiniu būdu“, – teigia NVI gydytoja akušerė ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Didelius orgnizacinius iššūkius atlaikė NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyrius, per kelias dienas persitvarkęs dirbti pandemijos sąlygomis.„Medikamentinis priešvėžinis gydymas institute buvo taikomas tik užtikrinus saugias gydymo sąlygas pagal esamas tarptautines vėžiu sergančių pacientų gydymo gaires, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sąlygas. Perorganizavus skyriaus veiklą ir paslaugų teikimo pobūdį, paslaugas buvo galima teikti maksimaliai apsaugant pacientus bei nemažinant paslaugų apimčių,“ – pasakoja NVI gydytoja chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė.

Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, priešvėžinis medikamentinis gydymas buvo pritaikytas pagal esamas sąlygas – chemoterapija leidžiant vaistus buvo keičiama į vaistus tabletėmis. „Buvo stengiamasi sumažinti pacientų vizitų skaičių į NVI, pvz., imunoterapinis gydymas buvo skiriamas ne kas dvi ar tris savaites, bet kas keturias ar šešias. Dauguma tabletinių vaistų (taikinių terapijos, hormonoterapijos) buvo išrašomi konsultuojant pacientus nuotoliniu būdu. Nors sisteminės priešvėžinės terapijos paslaugų skaičius praktiškai nepasikeitė, įdomu tai, kad buvo stebimas ženklus pacientų, sergančių virškinamojo trakto navikais, mažėjimas. Taip galėjo nutikti todėl, kad pacientai per karantiną kreipdavosi į artimiausią pagal gyvenamą vietą onkologinę pagalbą teikiančią įstaigą. Tačiau pažymėtina, kad ženkliai išaugo krūties vėžio pacienčių skaičius“, – pasakoja NVI Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas gydytojas chemoterapeutas doc. V. Urbonas.

Pasak NVI gydytojo chirurgo dr. Audriaus Dulsko, per pirmąjį karantiną buvo stebėtas ženklus chirurginių paslaugų sumažėjimas ir pacientai kreipdavosi su labiau užleistais navikais. „Po to stebėjome nedidelį pacientų skaičiaus padidėjimą, tačiau ikikarantininių skaičių nebepasiekta. Tuo tarpu per antrąjį karantiną, pacientų skaičius atsistatė, o uždelstų vėžio atvejų sumažėjo. Chirurginiuose skyriuose buvo ribojami pacientų skaičiai palatose, stengiamasi sutrumpinti hospitalizacijos trukmę. Taip pat ženkliai apribotas lankytojų skaičius stacionare“, – sako dr. A. Dulskas.

Labai svarbu, jog pandemijos metu, nenutrūko spindulinės terapijos paslaugų teikimas onkologiniams pacientams. „Tarptautinės radioterapijos ekspertų grupės paskelbė konkrečias rekomendacijas dėl radioterapijos taikymo reaguojant į COVID-19 iššūkius. Dėmesys buvo sutelktas  į hipofrakcionuotą gydymą, kai per mažesnį vizitų skaičių pacientui realizuojama suminė spindulių dozė, užtikrinanti lygiavertį terapinį efektą. Tokiu būdu buvo sumažinama infekcijos rizika. Spindulinė terapija NVI buvo taikoma pagal griežtą grafiką, atskiriant stacionarinius ir ambulatorinius pacientus. Per COVID-19 laikotarpį spinduline terapija gydytų pacientų skaičius sumažėjo labai neženkliai“, - džiaugiasi NVI gydytojas radioterapeutas Juras Kišonas.

Ateityje gresia daugiau uždelstų vėžio atvejų

NVI labiausiai sumažėjo dalyvaujančiųjų vėžio prevencijos programose skaičius. Nustatyta, kad ketvirtadaliu sumažėjo storosios žarnos ir kone dviem trečdaliais krūties vėžio prevencinėse patikros programose dalyvavusių žmonių skaičius. Pandemijos pradžioje profilaktinės onkologinių ligų patikros programų vykdymas Lietuvoje buvo sustabdytas. Ir net pagerėjus epidemiologinei situacijai bei atnaujinus programų vykdymą, šių paslaugų skaičius 2020 m. sumažėjo net trečdaliu. „Valstybinės ligonių kasos duomenimis dėl to galėjo būti nediagnozuota virš 600 naujų onkologinių susirgimų. Visi šie susirgimai bus diagnozuoti vėliau ir labiau pažengusiose stadijose, dėl ko artimiausiu metu galime laukti mirtingumo ir išgyvenamumo rodiklių pokyčių“, – sako NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė.

Tarptautiniai ekspertai profilaktines patikros programas siūlo laikyti prioritetinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir net ekstremalios situacijos metu užtikrinti šių paslaugų teikimą.

Pandemija išryškino alternatyvaus paslaugų teikimo ligoninėse poreikį

Vienas iš svarbiausių iššūkių pandemijos metu buvo kuo operatyviau ir saugiau suteikti reikiamas gydymo paslaugas. Siekiant kuo daugiau tyrimų atlikti vieno vizito metu, paciento kelio valdymą galima automatizuoti. „Operatyvų pacientų aptarnavimą galima užtikrinti pasitelkiant informacinių technologijų sprendimus, valdančius informaciją apie įrangos ir personalo užimtumą, leidžiančius gydytojams ir pacientams stebėti suplanuotus vizitus, matyti tyrimų atsakymus bei kitus klasifikuotus duomenis. Turint detalią informaciją apie paciento judėjimą gydymo įstaigos viduje, galima sutrumpinti paciento buvimo įstaigoje laiką, išvengti nereikalingų kelionių į gydymo įstaigą ir taip mažinti infekcijos riziką pacientams. Per pandemiją ypač svarbu stebėti ir analizuoti vizitų į gydymo įstaigas atšaukimo ar paciento neatvykimo priežastis ir aktyviai reaguoti bei perskirstyti pacientų srautus“, – apie inovacijų poreikį teikiant paslaugas pacientams kalba NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.

Per pandemiją gydymo įstaigose buvo įdiegta daug inovacijų, susiformavo nauja darbo kultūra ir įpročiai, kurie, tikėtina, išliks ir po pandemijos. Ypač šioje situacijoje buvo svarbios nuotolinės konsultacijos. Tiek medicininis personalas, tiek pacientai jau įprato prie tokio formato paslaugų, pagerėjo e-raštingumas, atsisakyta popierinės dokumentacijos, pereita prie patogesnės e-dokumentacijos, nuotoliniu būdu dalyvaujama susirinkimuose ir MDK (multidisciplininėse komisijose) bei edukacinėje veikloje. Daugelyje gydymo įstaigų įkurti kontaktų centrai, kurie ne tik užregistruoja, bet ir  atsako į visus pacientų skambučius.

Ignoruoti sveikatos problemų nevalia

Prasidėjus pandemijai, onkologinių ligų gydymas buvo prilygintas būtinajai medicinos pagalbai ir paslaugų teikimas specializuotose ligoninėse ir onkologinių ligų skyriuose nebuvo stabdomas. Specializuotuose vėžio gydymo centruose nėra rizikos susidurti tiesiogiai su infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautu, taip pat įdiegtos įvairios infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės, todėl rizika užsikrėsti COVID-19 šiuose centruose yra minimali. „Per visą pandemiją tokiose įstaigose infekcija buvo gerai valdoma ir tai patvirtina itin mažas aktyvių COVID-19 židinių skaičius, stebėtas šiose ligoninėse. Vėžio gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo ankstyvos diagnostikos – kuo anksčiau ir tiksliau nustatoma liga, tuo sėkmingesnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Todėl, net ir siaučiant pandemijai, prašome neignoruoti sveikatos sutrikimų, netipinių simptomų, esant net menkiausiam įtarimui dėl sveikatos kreiptis į specialistus, neprarasti brangaus laiko, jeigu reikia pradėti specifinį priešvėžinį gydymą“, – pandeminę situaciją apibendrina NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. [S-DNR-20-10]) pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 

Kaip išsirinkti tinkamą respiratorių

Kaip išsirinkti tinkamą respiratorių

Sausio 19d.

Nuo pirmadienio vykdami į renginį ar kino teatrą gyventojai turi pasirūpinti tinkamais respiratoriais. Rinktis reikėtų FFP2 arba FFP3 tipo respiratorius be vožtuvo, pažymėtus CE ženklu, kuris patvirtina produkto atitikimą Europos Sąjungos (ES) reikalavimams. Ant pakuotės taip pat turėtų būti...


Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai

Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai

Sausio 19d.

Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką (pertvarka), kuri yra vienas svarbiausių XVIII Vyriausybės programoje numatytų darbų. Šios pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros...


Dėl sąlyčio su COVID-19 sergančiaisiais ir atvykusiems iš užsienio izoliuotiems asmenims nedarbingumo pažymėjimus išduos NVSC

Dėl sąlyčio su COVID-19 sergančiaisiais ir atvykusiems iš užsienio izoliuotiems asmenims nedarbingumo pažymėjimus išduos NVSC

Sausio 18d.

Pasikeitus izoliacijos bei nedarbingumų išdavimo tvarkai, nedarbingumo pažymėjimus izoliuotiems asmenims nuo šio pirmadienio išduos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol sąlytį su COVID-19 sergančiaisiais turėjusiems arba iš užsienio grįžusiems asmenims privalomos izoliacijos...


Žmonės su negalia darbo rinkoje: ką būtina žinoti darbdaviui?

Žmonės su negalia darbo rinkoje: ką būtina žinoti darbdaviui?

Sausio 14d.

Išankstinis požiūris, kad darbuotojas su negalia dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo ar tai darys nepakankamai gerai, nes jam trukdys negalia – gana dažnas. Tačiau sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad žmogus su negalia, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai...


Patiekalai, kuriuose išradingai panaudosite raudonąsias aitriąsias paprikas

Patiekalai, kuriuose išradingai panaudosite raudonąsias aitriąsias paprikas

Sausio 14d.

Jau nuo seniausių laikų žmonės domėjosi prieskoniais ir ieškojo vis gardesnių jų derinių. Kad mums įprastas patiekalas atsiskleistų dar nepatirtais skoniais ir aromatais, kartais užtenka ir kelių ypatingą skonį jam suteiksiančių ingredientų, pavyzdžiui, pipirų, kurie yra neatsiejama daugelio...


Sausis - gimdos kaklelio vėžio prevencijos mėnuo

Sausis - gimdos kaklelio vėžio prevencijos mėnuo

Sausio 14d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai tėvams ir globėjams primena apie galimybę nemokamai paskiepyti dukras nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį.


Patarė, kaip valdyti nerimą, nemigą ir stresą: tebūnie tai šių metų pažadas sau

Patarė, kaip valdyti nerimą, nemigą ir stresą: tebūnie tai šių metų pažadas sau

Sausio 14d.

Švenčių laikotarpis gali būti apgaulingas. Nors viskas spindi puošniais žaisliukais, juntama pakili ir džiugi nuotaika, tačiau pastebimai padaugėja ir nerimą išgyvenančių žmonių. Jį sukelia ne tik pasiruošimas šventėms, bet ir besibaigiantys metai, naujų pasitikimas, buvusių ir būsimų tikslų...


3 tropikais kvepiantys receptai su ličiais: puikiai dera prie sūrių ir jūros gėrybių

3 tropikais kvepiantys receptai su ličiais: puikiai dera prie sūrių ir jūros gėrybių

Sausio 14d.

Ličiai – tropinis vaisius, pasižymintis švelnia tekstūra ir vynuoges bei kriaušes primenančiu skoniu. Ličiai yra universalus vaisius, jais dažnai gardinamos salotos, desertai, kokteiliai, glotnučiai bei padažai. Visgi, tiems, kurie su šiuo vaisiumi pažįstami mažiau, – pravartu žinoti...


Sveikatos specialistai įspėja: žmonės su antsvoriu dažniau skundžiasi širdies negalavimais

Sveikatos specialistai įspėja: žmonės su antsvoriu dažniau skundžiasi širdies negalavimais

Sausio 14d.

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje, o remiantis statistikos duomenimis, kas 36 sekundes pasaulyje gyvybės netenka žmogus, kurį vargina įvairūs širdies negalavimai. Specialistai pastebi, kad didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių...


Gydančios knygų galios – ar skaitymas gali išgydyti psichines ligas?

Gydančios knygų galios – ar skaitymas gali išgydyti psichines ligas?

Sausio 14d.

Į pasaulį įžengus pandemijai, knygos sulaukė atgimimo laikotarpio – daugelis, užsidarę namie, leido laiką su knyga, o knygų pardavimai per pastaruosius metus išaugo net kelis kartus. Atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo ir pašlijusi psichinė sveikata skatino žmones ieškoti atsakymų...


ES / EEE šalys į naujuosius žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą

ES / EEE šalys į naujuosius žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą

Sausio 14d.

ES / EEE šalys į naujuosius metus žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą. Apie tai šį penktadienį pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).


Vaistų vartojimo realybė Lietuvoje – tik kas trečias geria reguliariai, o kas penktas praleidžia sąmoningai

Vaistų vartojimo realybė Lietuvoje – tik kas trečias geria reguliariai, o kas penktas praleidžia sąmoningai

Sausio 14d.

Neteisingas ir neatsakingas paskirtų vaistų vartojimas yra viena dažniausių problemų gydant aukštą kraujospūdį – hipertenziją. Neretai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra.


Lūpų prižiūra žiemą – 10 dalykų, kuriuos naudinga žinoti

Lūpų prižiūra žiemą – 10 dalykų, kuriuos naudinga žinoti

Sausio 14d.

Lūpdažiai suspindi tik ant paruoštų lūpų – sako „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė. Ji dalijasi 10 pastebėjimų, kuriuos naudinga žinoti šaltuoju sezonu norint džiaugtis išpuoselėtomis lūpomis.


Širdies ūžesių diagnozė – ankstyvoje vaikystėje: kada reikėtų sunerimti?

Širdies ūžesių diagnozė – ankstyvoje vaikystėje: kada reikėtų sunerimti?

Sausio 14d.

Įprastai širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų. Širdies ūžesiai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą. Nors pats ūžesys ir nėra liga, tačiau jo buvimas gali būti požymis, įspėjantis apie...


Nėra laiko grožio procedūroms namuose? Specialistė atskleidžia, kaip greitai pasiekti rezultatų

Nėra laiko grožio procedūroms namuose? Specialistė atskleidžia, kaip greitai pasiekti rezultatų

Sausio 14d.

Gyvenimui vis spartėjant daugelis stengiasi „sutilpti“ į 24 valandas: darbai, šeima, rūpestis savimi ir savo oda. Multitaskingas – kai atliekami keli darbai vienu metu – jau įprasta sąvoka ir praktika didžiajai daliai žmonių. Grožio srityje taip pat stengiamasi kuo...


SAM komentaras po N. Markevičiaus laikino nušalinimo teismo nutarimu iš VšĮ Vilniaus klinikinės ligoninės vadovo pareigų

SAM komentaras po N. Markevičiaus laikino nušalinimo teismo nutarimu iš VšĮ Vilniaus klinikinės ligoninės vadovo pareigų

Sausio 14d.

Sveikatos apsaugos ministerija sveikina teisėsaugos institucijų dėmesį ir aktyvius veiksmus, skaidrinant sveikatos apsaugos sistemą, nustatant ir šalinant korupcijos apraiškas.


Vaikams – daugiau laiko pasiskiepyti nuo COVID-19, Ministerija ragina nedelsti

Vaikams – daugiau laiko pasiskiepyti nuo COVID-19, Ministerija ragina nedelsti

Sausio 14d.

Primename, kad Vyriausybės sprendimu iki kovo 1 d. atidedama sąlyga vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių iki 16 metų amžiaus turėti Galimybių pasą, norint patekti į prekybos, paslaugų ir pramogų vietas. Šio sprendimo tikslas – suteikti daugiau laiko vaikams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos....


Trumpinama besimptome COVID-19 liga sergančių žmonių izoliacija

Trumpinama besimptome COVID-19 liga sergančių žmonių izoliacija

Sausio 14d.

Nuo pirmadienio, sausio 17 d., žmonės, kuriems bus nustatyta besimptomė COVID-19 liga, galės izoliuotis trumpiau – nebe 10 dienų, o 7 dienas.


Izoliacija atvykstantiems iš užsienio trumpinama iki septynių dienų

Izoliacija atvykstantiems iš užsienio trumpinama iki septynių dienų

Sausio 14d.

Kitą savaitę, sausio 17–23 d., galios toks pat paveiktų šalių sąrašas, kaip šią savaitę. Tai reiškia, kad visos pasaulio šalys lieka raudonoje ir pilkoje zonoje, o iš užsienio atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems (arba sirgusiems anksčiau nei prieš 180 dienų) asmenims prieš...


Nuo pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse privaloma dėvėti respiratorius

Nuo pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse privaloma dėvėti respiratorius

Sausio 14d.

Siekiant suvaldyti itin greit plintančios koronaviruso atmainos Omikron plitimą, jau nuo ateinančios pirmadienio, sausio 17 d., visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9