Nobel biocare

Birutė Rutkauskaitė. Ar laukti iki vestuvių?

Mergina apkabina savo sužadėtinį ir, vos prigludusi veidu prie jo skruosto, atsiraukia. „Man trisdešimt vieneri ir aš niekada nebučiavau merginos“, – sako TLC laidos „Virgin diaries“ („Nekaltųjų dienoraščiai“, liet.) dalyvis Ryanas. Jis ir jo sužadėtinė Shanna, iki šiol bandę tik eskimo bučinius – švelnius pasitrynimus nosies galiukais – nusprendė ne tik nesimylėti, bet ir nesibučiuoti iki vestuvių.

Susilaikymas nuo bet kokio intymumo iki vestuvių kaip atsvara pernelyg seksą sureikšminančiai kultūrai – dar vienas atgimstantis kraštutinumas, dažniausiai veikiamas religijos. Nors tokių kraštutinių atvejų kaip Ryano ir Shannos nėra tiek daug, skaistumą vertinantys žmonės buriasi į grupes visame pasaulyje. Ar septintajame dešimtmetyje įvykusi seksualinė revoliucija šiandien nebetenka prasmės?

Būti kitam

Nors Lietuvoje kol kas nėra tikslaus JAV veikiančios organizacijos „Virgin pride“ atitikmens, Moksleivių ateitininkų sąjunga (MAS) vienija katalikus moksleivius ir skatina juos būti ne tik pilietiškus, bet ir išmokti valdyti savo intymumą. Ne kiekvienas gali tapti šios sąjungos nariu: kasmet griežtą atranką – išlaikę egzaminą raštu, sukaupę pasiekimų aplanką ir sudalyvavę motyvaciniame pokalbyje – praeina apie kelias dešimtis žmonių. Kiekvienais metais organizuojamos keturios akademijos, į kurias norėdami patekti dalyviai taip pat atlieka atrankos užduotis. Akademijose nėra nepatogių klausimų. Pavyzdžiui, 2013-aisiais vykusios vasaros akademijos MAVA’13 šūkis buvo „Nebučiuok kiekvienos varlės“. Pasak organizatorių, tokia tema buvo pasirinkta, nes lytiškumo ugdymas yra neatsiejama pilnutinio žmogaus ugdymo dalis.

Apie seksualumo ir skaistumo prasmę sex sells kultūroje kalbamės su dvidešimt trejų Martynu Pilkiu, MAS pirmininku, manančiu, kad, nors seksualumas yra neatsiejama žmogaus prigimties dalis, mūsų visuomenė dažnai iškreiptai jį suvokia.

Kas, katalikų samprata, yra skaistumas? Ar skaistumas gali būti ne tik fizinis, bet ir dvasinis?

Nekaltybė ir skaistumas nėra tapatūs dalykai. Žmogus, niekada neturėjęs lytinių santykių, gali būti neskaistus, ir atvirkščiai – žmogus, gyvenantis santuokoje ir ne kartą patyręs lytinio akto intymumą, gali vis dar būti skaistus. Todėl tikriausiai tiktų sakyti, kad nekaltybė yra fizinė savybė, o skaistumas – pirmiausia dvasinė. Tai mokėjimas žvelgti į vyro ir moters santykius per dovanojimo, o ne vartojimo prizmę.

Kodėl svarbu ugdyti skaistumą kaip gyvenimo būdą?

Skaistumo kaip gyvenimo būdo ugdymas leidžia gyventi laisvai ir protingai. Skaistus žmogus (ir toks, kuris gyvena santuokoje) pats vadovauja savo aistroms, o ne leidžiasi jų vadovaujamas. Tai nereiškia, kad jis neturi aistrų, tiesiog proto balsas ir valia pastato jas į tinkamą vietą. Tarkim, 15 metų santuokoje pragyvenęs vyras, turintis tris vaikus, susižavi nauja savo bendradarbe. Jis gali arba veikti savo aistrų valdomas, arba likti ištikimas tam savo pažadui, kurį laisva valia kažkada pats davė žmonai.

Martynas priduria, kad skaistumo ugdymas padeda ir kitose gyvenimo srityse. Pasak jo, išmokęs suvaldyti savo lytinį instinktą, greičiausiai išmoksi ir į susitikimą ateiti laiku, nes viskas kyla iš tos pačios gebėjimo valdyti aplinkybes šaknies.

Kaip katalikai žiūri į masturbaciją? Ar tai yra vertinama kaip nepaklusimas protui, silpnavališkumas, nedorybė?

Trumpas atsakymas – žiūrima kaip į nuodėmę. Kam tai prilygintina? Nuodėmės sunkumas priklauso ne nuo konkretaus veiksmo, o nuo žmogaus santykio su ta nuodėme. Kuo aiškesnis ir laisvesnis apsisprendimas ją daryti, kuo mažesnis noras gailėtis dėl jos, tuo prastesnė žmogaus padėtis.

Susilaikymas nuo lytinių santykių iki vestuvių tarnauja skaistumo ugdymui ir prisideda prie santuokos tvirtumo. Dar svarbiau: susilaikydamas nuo lytinių santykių iki vestuvių aš mokausi būti kitam, o ne sau. O tai ir yra santykių esmė. Lytinis aktas be šio besąlygiško sutuoktinių atsidavimo tarnauja pirmiausia mano poreikiams tenkinti, todėl jis yra egoistinis veiksmas ir galiausiai veda į nusivylimą. Žinau žmonių, kurie gyvena ar gyveno skaisčiai iki vestuvių ir nemanau, kad kas nors pasakytų, kad taip daryti nėra geriausia. Tačiau suaugusieji dažnai nebetiki, kad tai įmanoma, nebetiki ir jaunuoliai. Ir dažnai beveik visi jie nuslysta: šiek tiek ar visai toli, bet vis tiek gyvena ne taip, kaip mato ir jaučia esant geriausia.

Susivaldyti sunku

„Mano žmonai – 21-eri, man – 27-eri. Susipažinome Lietuvos nacionalinėje Europos skautų asociacijoje, į kurios veiklą įsitraukiau pasitraukęs iš ateitininkijos“, – pradeda Tomas Taškauskas, buvęs MAS pirmininkas, jau metai kaip vedęs. Tomui MAS, nors ir suteikė galimybę bendrauti su panašiomis vertybėmis besivadovaujančiais žmonėmis, tiesioginės įtakos jo požiūriui į intymumą nepadarė. „Svarbiausius dalykus išmokau iš savo skaudžios patirties, – pasakoja Tomas. – Iki susipažindamas su žmona kelis sykius bandžiau draugauti su merginomis, bet visada prieidavome aklavietę ir skyrybas. Man prireikė ne vienerių metų ir ne vieno skausmingo išsiskyrimo, kad galėčiau suprasti, jog dėl to kaltas mano nepasirengimas rimtiems santykiams, nepasirengimas iš tiesų mylėti kitą žmogų, labiau rūpintis jo, o ne savo laime.“ Tomui tai suprasti padėjo bažnyčios mokymas, teigiantis, kad meilė yra pasirinkimas ir valios aktas.

Paauglystėje tampa smalsu išbandyti tam tikrus intymius dalykus, pavyzdžiui, bučinius. Kaip jaunam žmogui išmokti valdyti savo intymius poreikius? „Iš patirties galiu pasakyti, kad suvaldyti savo aistras sunku ne tik paauglystėje, – Tomas priduria, kad svarbu įsisąmoninti susivaldymo prasmę. – Kitaip sakant, jei suprantu, kodėl susilaikyti iki santuokos yra geriau nei miegoti su kiekviena laisvesnio elgesio mergina, tada būsiu pasiryžęs neperžengti savo nusibrėžtų ribų. Jeigu mano kūnas sukurtas meilei, tada mano tikslas jį dovanoti tik tai, kurią iš tiesų myliu. Tas pats ir su vaizduote.“

Tomas tiki, kad susilaikymas iki santuokos yra tarsi lakmuso popierėlis: ar myli kitą asmenį iš tiesų, ar leidi su juo laiką tik dėl fizinio potraukio. „Tikra meilė nėra vien gerą savijautą ir susijaudinimą keliantys hormonai, – sako Tomas, – meilė neįmanoma be kito asmens pažinimo ir vis atnaujinamo jo pasirinkimo.“

Klaidos ir bandymai

Visgi Tomas pripažįsta, kad išmokti gyventi skaisčiai nėra lengva: „Pats, deja, ėjau bandymų ir klaidų metodu. O išvados buvo tos pačios – save valdyti reikia. Jei jau yra tekę paslysti, manau, svarbu vengti dviejų nesąmonių: neigti, kad įvyko kažkas ne taip, kad dabar kiti laikai, kad visi taip daro ir galvoti, kad nebėra kelio atgal.“ Pasak jo, susilaikymas tampa lengvesnis, kai supranti, kad tai darai savo ir kito labui, o ne kažkieno verčiamas.

Tomas patyrė, jog santykiuose daug reikšmingiau ne romantika, o vienas kito pažinimas: „Gali iš tiesų mylėti tik tą, kurį pakankamai pažįsti. Ankstesnės mano draugystės pažymėtos nesėkme, nes vykdavo daugmaž tokia schema – įsimyliu, kažkiek laiko pabendrauju, jausdamas tą romantišką virpulį, pradedu pažinti žmogų ir suprantu, kad jis man kažkuo neįtinka, kad išsiskiria nuomonės… Žodžiu, egoizmo viršūnė: man nebeįdomu bendrauti, todėl – viso gero! Esu labai laimingas, kad santykiai su žmona prasidėjo visiškai kitaip.“

Tomas ir jo žmona iki vestuvių pažįstami buvo trejus metus, bet ne iš karto tapo pora. Pirmiausia kurį laiką buvo draugai, diskutuodavo įvairiomis temomis: „Turėjau laiko ją pažinti ir suprasti, kad tiek mūsų požiūris į skaistumą, tiek požiūris kitais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, į pinigus, sutampa.“ Tik tada Tomas ėmė galvoti, kad tai yra mergina, su kuria nori praleisti visą savo gyvenimą: „Nuo dienos, kai pasiūliau Gretai tapti mano mergina iki mūsų vestuvių praėjo 14 mėnesių. Žinoma, nesakau, kad visos poros turėtų taip elgtis. Bet svarbiausia, kad ir įsimylėjimas netrukdytų iš tikro vienas kito pažinti ir palaikyti pagarbius santykius. Antraip, mano galva, išsiskyrimas neišvengiamas.“

Meilė – ne tik emocijos

Klausiu Tomo, kodėl svarbu susilaikyti iki vestuvių: „Jei nori, kad santykiai nebankrutuotų, svarbu į juos pakankamai investuoti – skirti jėgų, laiko, dėmesio, būti išradingam. Skaistumas, kuris iki santuokos yra susijęs su savo elgesio ir vaizduotės valdymu, yra viena iš didžiausių investicijų į sėkmingus santykius.“

Tomas pasakoja, kad susilaikymas moko džiaugtis vienas kitu daug įvairiau, moko išradingai rodyti dėmesį: „Juk ir santuokoje kartais tenka susilaikyti, tarkim, kai vienas iš sutuoktinių serga. Tokiu atveju reikia turėti ir kitų būdų parodyti savo meilę – sakyti gražius žodžius, paglostyti, pabūti šalia…“

Tomas mano, kad negyvenant susilaikymu išsiskyrimas yra daug skausmingesnis ir sudėtingesnis. „Manau, kad lytiniai santykiai žmones susaisto labai stipriai, atsiranda fizinė priklausomybė. Kitaip sakant, jei pradedi mylėtis, kol nesi tikras, ar myli, vėliau tai suprasti bus tik sunkiau. Todėl geriausia aplinka lytiniams santykiams ir yra abipusiu įsipareigojimu pagrįsta santuoka.“

Martynas Pilkis svarsto apie meno įtaką jaunimo požiūriui į seksualumą: „Menas, kuris yra pernelyg lėkštas, kad pasiektų žmogų atverdamas tam tikrą grožio idėją, pasinaudoja kitu keliu, pasiekdamas žmogų per jo lytinio instinkto dirginimą. Ypač, jei tai į pardavimus orientuotas menas. Taip atsiranda vampyrai, kurie daugiau laiko praleidžia spoksodami į savo įsimylėjimo objektą, nei siurbdami kraują; atlikėjos, kurios nuogos supasi ant milžiniško rutulio ir filmų herojai, mirštantys dėl savo mylimųjų, kurioms pažinti pakako vienos audringos nakties automobilyje.“ Pasak Martyno, tokios kultūros veikiamas jaunimas lieka amžinai nesuaugantis, tikintis, kad meilė – tai vien emocijos, o ne ir kartu atsirandantis rimtas uždavinys kuriant dviejų žmonių santykį.

Manantiems, kad skaistumo ugdymas baigiasi vos ištarus kol mirtis jus išskirs, Tomas paaiškina: „Santuokoje skaistumas irgi nesibaigia, tik įgauna kitą formą, kurios esmė lieka ta pati – labiau žiūrėti kito, o ne savo poreikių. Tai, kad turi žmoną, automatiškai neapsaugo nuo pagundų, nuo aistros, nuo įsimylėjimo. Skaistumas santuokoje yra vis iš naujo pakartoti savo pasirinkimą ir neišsigalvoti tokių nesąmonių kaip baigėsi meilė. Meilė baigiasi tik tada, kai nustojame ją puoselėti.“

Bet ar tik Bažnyčia gali suburti žmones išmokti atisakyti egoistinių malonumų? Tomas pastebi: „Visai nereikia būti tikinčiam, kad suprastum, kodėl svarbu yra saugoti savo vaizduotę ir oriai elgtis su savimi bei kitais. Skaistybė yra universali vertybė, tikrai laisvo ir sąmoningo žmogaus pasirinkimas. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šiandien sveiką požiūrį į lytiškumą dažniausiai atstovauja ir gina būtent bažnyčia ir tikintieji. Bet tikiu ir tikiuosi, kad kova už tikrąją meilę gali suvienyti įvairių pažiūrų žmones.“

Grįžkime prie Martyno užuominos apie 21 metų atlikėją Miley Cyrus, kuri savo dainos „Wrecking ball“ klipe nuoga supasi ant sienas griaunančio rutulio ir provokuojančiai laižo geležinį kūjį. Išgyvenanti nelaimingos meilės duženas klipe, turinčiame per šešis šimtus milijonų peržiūrų svetainėje Youtube.com, Miley, galbūt to ir pati nesuprasdama, apibendrina visą sex sells kultūrą: „Tai prasidėjo lėtai, tu leidai man degti / ir dabar mes pelenai ant žemės.“

TAIP PAT SKAITYKITE