Balandžio 22d. Pirmadienis

Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Rugpjūčio 22d.
Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Biobankuose kaupiami žmonių biologiniai mėginiai – svarbi priemonė vystytis mokslui, o pacientams – galimybė gauti naujausiais mokslo laimėjimais pagrįstą gydymą. Integruotas, bendradabriaujantis santykis tarp mokslo ir praktikos – vienintelis galimas būdas efektyviai padėti pacientui, o biobankas gali tapti vieninteliu „banku“, gelbėsiančiu gyvybes ateities kartoms. Pasaulyje jau ne vienoje valstybėje standartizuotai, panaudojant mokslo ir informacinių technologijų laimėjimus, kaupiami tokie biologiniai mėginiai. Biobanko neturinti Lietuva Europos kontekste – kol kas išimtis.

Biobankas – laikmečio poreikis

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai. Medicinos ir mokslo bendruomenės atstovų tvirtinimu, neturėdami šalyje biobanko, stabdome tiek mokslo, tiek ir medicinos pažangą savo valstybėje, atimame iš mokslininkų galimybes naudotis svarbia informacija, tuo pačiu skriausdami pacientus.

Nors svarbūs žingsniai, kuriant banką, buvo žengti daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau procesas užsitęsė. Dar 2014 metų kovo pradžioje Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank-LT“.

Pasak konsorciumo „Biobank-LT“ pirmininko, Valstybinio patologijos centro vadovo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus, Europos žemėlapyje iki šiol esame balta dėmė – valstybė, neturinti normaliai išplėtotos biobankininkystės mokslinės infrastruktūros. Nors medikų ir mokslininkų bendruomenės jaučia didžiulį poreikį ir yra pasiruošusios kurti biobanką, tačiau vis atsiranda kliūčių. Pasak profesoriaus, kalbėdami apie tai, privalėtume įvardinti bendrą biurokratinį nerangumą ir neryžtingumą. Dėl šios priežasties laiku nepriimami svarbūs sprendimai, įsiveliama į procedūras ir pametama esmė.

Nauda būtų milžiniška

Pasak „Biobank_LT“ konsorciumo pirmininko, įsteigus biobanką, mokslo tyrimams reikalingi žmogaus biologiniai mėginiai būtų kokybiški, surenkami standartizuotai. Būtent nuo mėginių kokybės priklauso ir mokslo tyrimų plėtra – tai yra gerai žinoma pasaulyje.

 

„Sakoma, kad jei neturi šiuolaikinio sisteminio biobanko, visa, ką darai su mokslo projekte surinktais mėginiais, sunkiai leidžia pasiekti patikimų mokslo rezultatų. Be šios infrastruktūros mokslininkas negali veikti platesniu mastu – jį riboja santykinai maža valstybės gyventojų populiacija. Mokslininkas per trumpą laiką negali sukaupti pakankamos imties, kad galėtų tikėtis tarptautiniu mastu reikšmingų mokslo duomenų“, – pastebi prof. dr. A. Laurinavičius.

Pasak profesoriaus, valstybėse veikiantys integruoti šiuolaikiniai biobankai, viena vertus, yra būtina prielaida plėtoti mokslui, o kita vertus, jie sukuria galimybes tose valstybėse besigydantiems pacientams gauti modernias terapijas.

„Pasaulyje kuriama daug naujų gydymo metodų. Iš vienos pusės, biobankas reikalingas juos kuriantiems mokslininkams, o pacientams tai yra galimybė gauti patį naujausią gydymą, kuris, nors ir ne iki galo validuotas, bet pakankamai saugus. Dažnai žmogui tai būna paskutinis šansas. Klinikinių studijų atėjimas labai priklauso nuo to, ar šalyje yra sukurta ekosistema. Arba mes pasirenkame strategiją eiti modernios žinių visuomenės kryptimi, arba kapituliuojame, sakydami, kad mes nieko negalime, esame per maži ar nepajėgūs“, – sako prof. dr. A. Laurinavičius.

 

Būtina pažangai

Santaros klinikų direktorės medicinai ir slaugai prof. dr. Danguolės Jankauskienės teigimu, nuo žmogaus genetinės informacijos ir šios informacijos valdymo labai priklauso visa medicinos pažanga.

„Dabar į ligoninę patekęs žmogus pradedamas tirti mediciniškai naudojant brangią  įrangą bei įvairius invazinius sudėtingus tyrimus,  dėl kurių  atsiranda infekcijos rizika, kitos galimos komplikacijos. Siekiant to išvengti investuojama daug resursų, ligos kartais tenka  ieškoti ilgai ir tai brangiai kainuoja. Todėl šiuo atveju visai reali svajonė būtų, kad iš minėto žmogaus paimamas audinys ar kraujas, iš kurių  genų lygmenyje gaunama genetinė  informacija apie tą žmogų kamuojančias ligas. Tai būtų saugiau ligoniui, būtų sutaupyta įvairių medicinos išteklių, įskaitant personalą ir jo darbą. Tokia yra ateities medicinos vystymosi vizija, kurią mato ir Lietuvos medicinos mokslininkai bei medikai“, – aiškina prof. dr. D. Jankauskienė.

Tai ir paskatino medicinos mokslininkų bendruomenę pradėti biobankų projektą. Kiek anksčiau kartu su kitomis 14 Europos Sąjungos valstybių Lietuva pasirašė deklaraciją, kurioje įvardintas siekis iki 2022 metų sukaupti informaciją iš milijono genomų. Siekiama, kad projekte atstovautų įvairios nacijos, gyvenančios įvairiose teritorijose. Prie šio biomolekulių ir bioišteklių tyrimo ir biobankų kūrimo konsorciumo prisijungė ir Lietuva.

Mokslas ir praktika – neatsiejami

Pasak prof. dr. D. Jankauskienės, Lietuvoje nedaug įstaigų, turinčių biobankams reikiamus išteklius.  Ieškant naujų technologijų šioje srityje ir naudojant biobankų sukauptus ėminius, Europoje labiausiai dirbama trimis pagrindinėmis kryptimis: retų ligų, onkologijos ir profilaktikos. Šiose trijose srityse mums reikia gauti biologinę medžiagą iš sergančio žmogaus. Tai gali būti įvairūs ėminiai – kraujo ar biopsiniu būdu paimta medžiaga, ląstelės. Kaupdami šią bioišteklių informaciją, sudarytume galimybę mokslininkams, kurie, tirdami šią medžiagą, padėtų mums eiti koja kojon su medicinos mokslo pažanga.

„Įsivaizduokite, kad iš sergančio žmogaus jo ligos tyrimų metu paimamas kepenų gabalėlis, kuris Valstybiniame patologijos centre apdorojamas įvairiais metodais – dažomas, parafinuojamas, pjaustomas gabaliukais ir kitaip paruošiamas, kad gautume vaizdus apie esančias ląsteles ir jų pokyčius. Dalis šio mėginio gali būti tiriama mikroskopu, o dalis padedama į saugyklą ateičiai, kol atsiras naujų tyrimo technologijų arba susidarys mokslininkų grupė, tyrinėjanti giliau ir kurianti diagnostikos bei gydymo būdus visoje Europoje, įgalinančius išgydyti žmogų. Akivaizdu, kad tokia mokslui skirta biologinė medžiaga patenka tik per ligonines ir tik iš pacientų, davusių savo sutikimą – sveiki žmonės juk tokios biologinės medžiagos neteiks. Vadinasi, medicinos praktika teikia medžiagą mokslui, kuris paskui sugrįžta į praktiką inovacijomis – tai bendras, neatsiejamas procesas, kurio neįmanoma atskirti“, – sako prof. dr. D. Jankauskienė.

Platesnių tyrimų galimybė

Santaros klinikų Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus  vyriausiojo medicinos biologo dr. Mindaugo Stoškaus teigimu, pacientų biologinė medžiaga mūsų šalyje buvo kaupiama ir anksčiau. Tai nedidelėmis apimtimis savo vykdomų projektų rėmuose atlieka biomedicininės krypties tyrimus inicijavę mokslininkai.

Biobanko projektu siekiama šią praktiką perkelti į aukštesnį lygmenį – su pacientų sutikimu sistemiškai kaupti jų biologinę medžiagą bei susijusią informaciją. Tokia infrastruktūra būtų reikšmingas veiksnys toliau atliekant reikšmingesnius biomedicininės krypties tyrimus, skatintų medicinos inovacijas ir biotechnologijas. Dėl to Lietuvoje sukurtas nacionalinis biobankas pagal bendrą projektą būtų integruotas į Europos struktūras, o mėginiai ir jų informacija būtų prieinami visiems tarptautinio konsorciumo dalyviams. Šiandien Lietuvoje turime aukšto lygio mediciną, biomedicinos, gyvybės ir fizinius mokslus, sparčiai augantį biotechnologijų sektorių. Biobanko infrastruktūra kaip tik ir yra trūkstamas šios ekosistemos elementas, be kurio išsilaikyti dabartiniame lygyje ir tvariai augti tarptautiniu mastu bus labai sudėtinga.

Svarbu ir sąlygos, ir informacija

Ligoninėse pacientų gydymo tikslais šiuo metu imami įvairūs mėginiai: kraujas, organizmo audinių pavyzdžiai, operacinė medžiaga. Šiai įvairiai biologinei medžiagai taikomi skirtingi saugojimo reikalavimai – nuo kambario temperatūros, kurioje laikomi cheminėmis priemonėmis fiksuoti pavyzdžiai, iki minus 190 laipsnių Celsijaus, panaudojant skysto azoto garus, saugant gyvas ląsteles. Jei šie mėginiai paruošti tinkamai, jie gali būti saugomi dešimtmečius.

Anot dr. M. Stoškaus, informacijos perdavimą biobankui užtikrintų integruotos duomenų bazės. Jau dabar sudarytos prielaidos kaupti informaciją apie pacientų sveikatą e. sveikatos duomenų sistemoje – ją būtų galima integruoti ir į bendrą tinklą su nacionalinio biobanko duomenų sistema.

„Biobankas – ne vien  materialinės bazės kūrimas, bet ir procedūrų standartizavimo procesas, nes kitaip neįmanoma būtų organizuotai, sistemiškai kaupti mokslui naudingos biologinės medžiagos. Šalia to yra labai svarbi visa saugojimui skirtą biomedžiagą lydinti epidemiologinė ir medicininė informacija apie pacientą. Be šių duomenų biobankas bus mažavertis“, – pastebi dr. M. Stoškus.

Lietuva – mokslui palanki valstybė

Prof. A. Laurinavičius Lietuvą vertina kaip palankią mokslui valstybę, turinčią kritinę masę jaunų mokslininkų, taip pat ir gabių, išsilavinusių jaunų žmonių. Kitas klausimas, ar valstybė jiems sukuria palankią ekosistemą, kad šie žmonės, būdami Lietuvoje, galėtų atlikti tarptautinės reikšmės mokslo darbus.

Anot prof. dr. D. Jankauskienės, tarpdalykiniame, tarpdisciplininiame biobankų projekte – daug naujovių, jame itin tampriai susiję mokslas ir praktika, dėl to reikalingas didelis partnerių sutarimas, valstybės institucijų supratimas ir palaikymas.

Šio projekto sėkmė, anot profesorės, labai priklauso nuo to, kaip sugebėsime suvokti, kad šiandien ypač svarbi mokslo ir praktikos vienovė, nes tai yra modernus požiūris į šiuolaikišką mediciną – kitaip žiūrėti šiandien tiesiog nebegalima.

Teksto autorius VUL Santaros klinikos bei Santaros žinios http://www.santaroszinios.lt/blog/biobankas-bankas-teikiantis-kreditus-sveikatai/

 

Didžiausiam vidaus organui vis dar skiriame per mažai dėmesio

Didžiausiam vidaus organui vis dar skiriame per mažai dėmesio

Balandžio 16d.

Remiantis atliktu visuomenės nuomonės tyrimu, per kelis pastaruosius metus žmonės pradėjo geriau suvokti, kokias svarbias funkcijas atlieka kepenys, kas joms kenkia. Tačiau VŠĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Gretos Juškelytė teigimu, dėmesio vienam svarbiausių...


Kosmetikos pramonę keičia besikeičiantys vartotojai

Kosmetikos pramonę keičia besikeičiantys vartotojai

Balandžio 16d.

Vis daugiau žmonių grožį supranta ne tik kaip išorinę estetiką, lygią odą ir tobulą makiažą. Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje išpopuliarėjęs holistinis grožio suvokimas plinta po visą pasaulį ir verčia kosmetikos gamintojus peržiūrėti savo gaminius. „Žmonės visų pirma nori jaustis...


V. Žališkevičiūtė apie šios vasaros grožio atributus: triumfuoja sveikas įdegis

V. Žališkevičiūtė apie šios vasaros grožio atributus: triumfuoja sveikas įdegis

Balandžio 16d.

„Sveikai atrodantis įdegis ir savaiminio įdegio priemonės – populiarumo viršūnėje“, – pastebi makiažo meistrė Vytautė Žališkevičiūtė. Ji sako, kad grožio pasaulis šiam sezonui tikrai paruošė įdomybių. Nuo „nematomo“ makiažo, vadinamo „no make up“...


Skaitmeninės technologijos - sėkmingam dantų atkūrimui

Skaitmeninės technologijos - sėkmingam dantų atkūrimui

Balandžio 16d.

Dantų atkūrimo sėkmę lemia ne tik teisingas gydytojo odontologo bei dantų implantų gamintojo pasirinkimas, bet ir odontologijoje naudojamos šiuolaikinės technologijos. Koks yra modernių technologijų vaidmuo odontologijoje ir jų esminiai privalumai, pasakoja Vilniuje įsikūrusios modernios klinikos...


Apklausa: 58 procentai Lietuvos gyventojų nemano, kad žmogus su akiniais atrodo protingesnis

Apklausa: 58 procentai Lietuvos gyventojų nemano, kad žmogus su akiniais atrodo protingesnis

Balandžio 15d.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 62 procentų lietuvių nesutinka, kad akiniai suteikia seksualumo, ir 58 procentai nemano, kad žmogus su akiniais atrodo protingesnis.


Martynas Starkus ištyrė presbiopijos kilimo priežastis

Martynas Starkus ištyrė presbiopijos kilimo priežastis

Balandžio 15d.

Žinomas keliautojas ir televizijos bei radijo laidų vedėjas 46 metų Martynas Starkus susidūrė su presbiopija bei nutarė išsiaiškinti jos kilimo priežastis ir būdus kaip palengvinti jos pasekmes.


Kilnus projektas prisidės prie pačių mažiausių gerovės kūrimo

Kilnus projektas prisidės prie pačių mažiausių gerovės kūrimo

Balandžio 12d.

Ketvirtadienį Kaune, svečių namuose ,,Villa Kaunensis“, įvyko atvirukų ,,Padedu augti“ pristatymo renginys, subūręs žinomus žmones ir mažus vaikus auginančias šeimas prisidėti prie kilnaus tikslo. Renginio svečiai klausėsi akordeonistų ,,Three’o“ atliekamos muzikos.


Pavasarį pabunda noras sportuoti: klaidos, kurių neišvengia pradedantieji

Pavasarį pabunda noras sportuoti: klaidos, kurių neišvengia pradedantieji

Balandžio 12d.

Pagerėjus orams pavasarį tradiciškai padaugėja pradedančių bėgioti, minti dviratį, parkus užplūsta riedutininkai bei kiti aktyvaus sporto mėgėjai. Jei kai kuriems užtenka tik prisiminti turėtus įgūdžius ir atgauti formą, tai kiti pasiryžta savo gyvenimo būdą koreguoti iš esmės ir dažnai...


Laikas čiupti šluotą: kokie pavojai sveikatai slypi nešvariuose namuose

Laikas čiupti šluotą: kokie pavojai sveikatai slypi nešvariuose namuose

Balandžio 11d.

Balandis tradiciškai laikomas švaros mėnesiu, tad tai puikus metas iškuopti per žiemą susikaupusius nešvarumus, išnaikinti nepageidaujamus gyvius ir artėjančią vasarą pasitikti ne tik švariuose namuose, bet ir geresne savijauta. Kad motyvacijos čiupti šluotą būtų daugiau, BENU vaistininkė Vaida...


Atsparumas antibiotikams auga: didžiausios klaidos vartojant antibiotikus

Atsparumas antibiotikams auga: didžiausios klaidos vartojant antibiotikus

Balandžio 10d.

Vaistininkai vis dažniau pastebi, kad nors ligas diagnozuoja ir gydymą paskiria gydytojai, tačiau, deja savigyda vis populiarėja, net ir žinantys, kad antibiotikai – individualiai gydytojo paskiriamas vaistas, vis tiek juos vartoja savavališkai ir stebisi neefektyvumu. Sveikatos priežiūros...


Spartus dantų dilimas - šiuolaikinio žmogaus požymis

Spartus dantų dilimas - šiuolaikinio žmogaus požymis

Balandžio 10d.

Šiomis dienomis tema apie dantų priežiūrą ne be reikalo susilaukia atidesnio žvilgsnio – pakeitus požiūrį į burnos higienos įpročius, galima išvengti nepageidaujamų dantų ligų. Tačiau ne visas burnos ertmės problemas lemia netinkama dantų priežiūra. Dantims labai kenkia dažna šiuolaikinio...


Klinikinę mirtį išgyvenęs vyras: po siaubingos traumos pasikeitė ne tik kūnas

Klinikinę mirtį išgyvenęs vyras: po siaubingos traumos pasikeitė ne tik kūnas

Balandžio 4d.

„Jei negali judinti kojų ar rankų, judink bent jau blakstienas – bet nepasiduok“, – sako plaukikas Edvardas Blaškevičius. Vyras puikiai supranta, ką reiškia būti įkalintam gipse ir nežinoti, ar dar kada galėsi vaikščioti.


Įspėjimas keliautojams – Mozambike plinta cholera

Įspėjimas keliautojams – Mozambike plinta cholera

Balandžio 4d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimais, informuoja, kad Mozambike (Afrika) užregistruota beveik 1500 choleros atvejų (1 mirties) po šalį nusiautusio ciklono Idai ir jo sukeltų potvynių. Mozambike susidariusios palankios sąlygos ligos...


Su akne kovojanti Laura: atrodo, kad tai kova be pabaigos. Vaistininkė pataria, kaip prižiūrėti aknės varginamą odą

Su akne kovojanti Laura: atrodo, kad tai kova be pabaigos. Vaistininkė pataria, kaip prižiūrėti aknės varginamą odą

Balandžio 4d.

„Kartais man atrodo, kad kova su akne – kova be pabaigos, ypač, kai odos būklė pablogėja. Bet suprantu, kad reikia nepasiduoti ir kovoti toliau“, - sako jau penkerius metus su odos problemomis susidurianti Laura. Prasidėjus egzaminų maratonui, devyniolikmetė sako negalinti...


Meningokokinė infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų

Meningokokinė infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų

Balandžio 4d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje užregistruota 40 susirgimo meningokokine infekcija atvejų, iš kurių pusė – 20, vaikų iki penkerių metų. Pernai penki susirgusieji mirė, tarp kurių keturi vaikai iki penkerių metų. Užpernai – 2017 m....


Nuo meningokoko vaikus paskiepijo arba skiepys 50 proc. tėvų – apsispręsti padėjo medikai

Nuo meningokoko vaikus paskiepijo arba skiepys 50 proc. tėvų – apsispręsti padėjo medikai

Balandžio 4d.

Pusė tėvų, auginančių vaikus iki 10 metų amžiaus, juos jau paskiepijo arba yra apsisprendę paskiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos, 28 proc. tėvų dar neapsisprendę, kaip elgtis, o kas dešimtas iš tėvų neketina skiepyti vaikų nuo šios pavojingos ligos nes palaiko antivakcininį judėjimą,...


XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

Balandžio 4d.

Šiuolaikinės medicinos pažanga lėmė, jog AIDS neskamba kaip mirties nuosprendis, paskutiniai mokslo atradimai leidžia prognozuoti, kad greitu metu bus atrastas ginklas prieš vėžį. Panašu, kad šio amžiaus liga bus tokia, su kuria kovoti medicina bejėgė, nes ją lemia gyvenimo būdas - nutukimas,...


Pavasaris jau prižadino uodus ir kitus kenkėjus

Pavasaris jau prižadino uodus ir kitus kenkėjus

Balandžio 3d.

Pavasaris jau džiugina širdį: saulėtose pamiškėse sprogsta pumpurai, prie namų skleidžiasi snieguolės ir kiti augalai, medžiuose lizdus jau suka pirmieji sugrįžę paukščiai. Deja, iš žiemos miego taip pat bunda įvairiausi kenkėjai. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ primena,...


Leonas Kirkilovskis: galimybė dirbti – pagrindinis neįgaliųjų integracijos kelias

Leonas Kirkilovskis: galimybė dirbti – pagrindinis neįgaliųjų integracijos kelias

Balandžio 3d.

Elektros įrangą gaminančiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonei „Liregus“, kurioje didžioji dalis darbuotojų - regėjimo negalią turintys žmonės, vadovaujantis Leonas Kirkilovskis sako, kad neįgaliųjų integracijos politikai Lietuvoje labiausiai trūksta nuoseklumo ir...


Kvapų galia: ką jie apie mus sako?

Kvapų galia: ką jie apie mus sako?

Balandžio 2d.

Ar tiesa, kad savo mėgstamų kvepalų turėtume tiesiog neužuosti? Ar gera mintis kvepalus pirkti dovanų arba juos įsigyti internetu? Mitų apie kvapus ir kvepalus sklando daugybė, o atsakymų žmonės ne visada ieško ten, kur reikėtų. Tuo įsitikinusi parfumerė, aromaterapeutė ir viena iš „Kvapų...

Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Svaru.lt Svaru.lt Svaru.lt Svaru.lt