Rugsėjo 25d. Antradienis

Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Rugpjūčio 22d.
Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Biobankuose kaupiami žmonių biologiniai mėginiai – svarbi priemonė vystytis mokslui, o pacientams – galimybė gauti naujausiais mokslo laimėjimais pagrįstą gydymą. Integruotas, bendradabriaujantis santykis tarp mokslo ir praktikos – vienintelis galimas būdas efektyviai padėti pacientui, o biobankas gali tapti vieninteliu „banku“, gelbėsiančiu gyvybes ateities kartoms. Pasaulyje jau ne vienoje valstybėje standartizuotai, panaudojant mokslo ir informacinių technologijų laimėjimus, kaupiami tokie biologiniai mėginiai. Biobanko neturinti Lietuva Europos kontekste – kol kas išimtis.

Biobankas – laikmečio poreikis

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai. Medicinos ir mokslo bendruomenės atstovų tvirtinimu, neturėdami šalyje biobanko, stabdome tiek mokslo, tiek ir medicinos pažangą savo valstybėje, atimame iš mokslininkų galimybes naudotis svarbia informacija, tuo pačiu skriausdami pacientus.

Nors svarbūs žingsniai, kuriant banką, buvo žengti daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau procesas užsitęsė. Dar 2014 metų kovo pradžioje Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank-LT“.

Pasak konsorciumo „Biobank-LT“ pirmininko, Valstybinio patologijos centro vadovo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus, Europos žemėlapyje iki šiol esame balta dėmė – valstybė, neturinti normaliai išplėtotos biobankininkystės mokslinės infrastruktūros. Nors medikų ir mokslininkų bendruomenės jaučia didžiulį poreikį ir yra pasiruošusios kurti biobanką, tačiau vis atsiranda kliūčių. Pasak profesoriaus, kalbėdami apie tai, privalėtume įvardinti bendrą biurokratinį nerangumą ir neryžtingumą. Dėl šios priežasties laiku nepriimami svarbūs sprendimai, įsiveliama į procedūras ir pametama esmė.

Nauda būtų milžiniška

Pasak „Biobank_LT“ konsorciumo pirmininko, įsteigus biobanką, mokslo tyrimams reikalingi žmogaus biologiniai mėginiai būtų kokybiški, surenkami standartizuotai. Būtent nuo mėginių kokybės priklauso ir mokslo tyrimų plėtra – tai yra gerai žinoma pasaulyje.

 

„Sakoma, kad jei neturi šiuolaikinio sisteminio biobanko, visa, ką darai su mokslo projekte surinktais mėginiais, sunkiai leidžia pasiekti patikimų mokslo rezultatų. Be šios infrastruktūros mokslininkas negali veikti platesniu mastu – jį riboja santykinai maža valstybės gyventojų populiacija. Mokslininkas per trumpą laiką negali sukaupti pakankamos imties, kad galėtų tikėtis tarptautiniu mastu reikšmingų mokslo duomenų“, – pastebi prof. dr. A. Laurinavičius.

Pasak profesoriaus, valstybėse veikiantys integruoti šiuolaikiniai biobankai, viena vertus, yra būtina prielaida plėtoti mokslui, o kita vertus, jie sukuria galimybes tose valstybėse besigydantiems pacientams gauti modernias terapijas.

„Pasaulyje kuriama daug naujų gydymo metodų. Iš vienos pusės, biobankas reikalingas juos kuriantiems mokslininkams, o pacientams tai yra galimybė gauti patį naujausią gydymą, kuris, nors ir ne iki galo validuotas, bet pakankamai saugus. Dažnai žmogui tai būna paskutinis šansas. Klinikinių studijų atėjimas labai priklauso nuo to, ar šalyje yra sukurta ekosistema. Arba mes pasirenkame strategiją eiti modernios žinių visuomenės kryptimi, arba kapituliuojame, sakydami, kad mes nieko negalime, esame per maži ar nepajėgūs“, – sako prof. dr. A. Laurinavičius.

 

Būtina pažangai

Santaros klinikų direktorės medicinai ir slaugai prof. dr. Danguolės Jankauskienės teigimu, nuo žmogaus genetinės informacijos ir šios informacijos valdymo labai priklauso visa medicinos pažanga.

„Dabar į ligoninę patekęs žmogus pradedamas tirti mediciniškai naudojant brangią  įrangą bei įvairius invazinius sudėtingus tyrimus,  dėl kurių  atsiranda infekcijos rizika, kitos galimos komplikacijos. Siekiant to išvengti investuojama daug resursų, ligos kartais tenka  ieškoti ilgai ir tai brangiai kainuoja. Todėl šiuo atveju visai reali svajonė būtų, kad iš minėto žmogaus paimamas audinys ar kraujas, iš kurių  genų lygmenyje gaunama genetinė  informacija apie tą žmogų kamuojančias ligas. Tai būtų saugiau ligoniui, būtų sutaupyta įvairių medicinos išteklių, įskaitant personalą ir jo darbą. Tokia yra ateities medicinos vystymosi vizija, kurią mato ir Lietuvos medicinos mokslininkai bei medikai“, – aiškina prof. dr. D. Jankauskienė.

Tai ir paskatino medicinos mokslininkų bendruomenę pradėti biobankų projektą. Kiek anksčiau kartu su kitomis 14 Europos Sąjungos valstybių Lietuva pasirašė deklaraciją, kurioje įvardintas siekis iki 2022 metų sukaupti informaciją iš milijono genomų. Siekiama, kad projekte atstovautų įvairios nacijos, gyvenančios įvairiose teritorijose. Prie šio biomolekulių ir bioišteklių tyrimo ir biobankų kūrimo konsorciumo prisijungė ir Lietuva.

Mokslas ir praktika – neatsiejami

Pasak prof. dr. D. Jankauskienės, Lietuvoje nedaug įstaigų, turinčių biobankams reikiamus išteklius.  Ieškant naujų technologijų šioje srityje ir naudojant biobankų sukauptus ėminius, Europoje labiausiai dirbama trimis pagrindinėmis kryptimis: retų ligų, onkologijos ir profilaktikos. Šiose trijose srityse mums reikia gauti biologinę medžiagą iš sergančio žmogaus. Tai gali būti įvairūs ėminiai – kraujo ar biopsiniu būdu paimta medžiaga, ląstelės. Kaupdami šią bioišteklių informaciją, sudarytume galimybę mokslininkams, kurie, tirdami šią medžiagą, padėtų mums eiti koja kojon su medicinos mokslo pažanga.

„Įsivaizduokite, kad iš sergančio žmogaus jo ligos tyrimų metu paimamas kepenų gabalėlis, kuris Valstybiniame patologijos centre apdorojamas įvairiais metodais – dažomas, parafinuojamas, pjaustomas gabaliukais ir kitaip paruošiamas, kad gautume vaizdus apie esančias ląsteles ir jų pokyčius. Dalis šio mėginio gali būti tiriama mikroskopu, o dalis padedama į saugyklą ateičiai, kol atsiras naujų tyrimo technologijų arba susidarys mokslininkų grupė, tyrinėjanti giliau ir kurianti diagnostikos bei gydymo būdus visoje Europoje, įgalinančius išgydyti žmogų. Akivaizdu, kad tokia mokslui skirta biologinė medžiaga patenka tik per ligonines ir tik iš pacientų, davusių savo sutikimą – sveiki žmonės juk tokios biologinės medžiagos neteiks. Vadinasi, medicinos praktika teikia medžiagą mokslui, kuris paskui sugrįžta į praktiką inovacijomis – tai bendras, neatsiejamas procesas, kurio neįmanoma atskirti“, – sako prof. dr. D. Jankauskienė.

Platesnių tyrimų galimybė

Santaros klinikų Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus  vyriausiojo medicinos biologo dr. Mindaugo Stoškaus teigimu, pacientų biologinė medžiaga mūsų šalyje buvo kaupiama ir anksčiau. Tai nedidelėmis apimtimis savo vykdomų projektų rėmuose atlieka biomedicininės krypties tyrimus inicijavę mokslininkai.

Biobanko projektu siekiama šią praktiką perkelti į aukštesnį lygmenį – su pacientų sutikimu sistemiškai kaupti jų biologinę medžiagą bei susijusią informaciją. Tokia infrastruktūra būtų reikšmingas veiksnys toliau atliekant reikšmingesnius biomedicininės krypties tyrimus, skatintų medicinos inovacijas ir biotechnologijas. Dėl to Lietuvoje sukurtas nacionalinis biobankas pagal bendrą projektą būtų integruotas į Europos struktūras, o mėginiai ir jų informacija būtų prieinami visiems tarptautinio konsorciumo dalyviams. Šiandien Lietuvoje turime aukšto lygio mediciną, biomedicinos, gyvybės ir fizinius mokslus, sparčiai augantį biotechnologijų sektorių. Biobanko infrastruktūra kaip tik ir yra trūkstamas šios ekosistemos elementas, be kurio išsilaikyti dabartiniame lygyje ir tvariai augti tarptautiniu mastu bus labai sudėtinga.

Svarbu ir sąlygos, ir informacija

Ligoninėse pacientų gydymo tikslais šiuo metu imami įvairūs mėginiai: kraujas, organizmo audinių pavyzdžiai, operacinė medžiaga. Šiai įvairiai biologinei medžiagai taikomi skirtingi saugojimo reikalavimai – nuo kambario temperatūros, kurioje laikomi cheminėmis priemonėmis fiksuoti pavyzdžiai, iki minus 190 laipsnių Celsijaus, panaudojant skysto azoto garus, saugant gyvas ląsteles. Jei šie mėginiai paruošti tinkamai, jie gali būti saugomi dešimtmečius.

Anot dr. M. Stoškaus, informacijos perdavimą biobankui užtikrintų integruotos duomenų bazės. Jau dabar sudarytos prielaidos kaupti informaciją apie pacientų sveikatą e. sveikatos duomenų sistemoje – ją būtų galima integruoti ir į bendrą tinklą su nacionalinio biobanko duomenų sistema.

„Biobankas – ne vien  materialinės bazės kūrimas, bet ir procedūrų standartizavimo procesas, nes kitaip neįmanoma būtų organizuotai, sistemiškai kaupti mokslui naudingos biologinės medžiagos. Šalia to yra labai svarbi visa saugojimui skirtą biomedžiagą lydinti epidemiologinė ir medicininė informacija apie pacientą. Be šių duomenų biobankas bus mažavertis“, – pastebi dr. M. Stoškus.

Lietuva – mokslui palanki valstybė

Prof. A. Laurinavičius Lietuvą vertina kaip palankią mokslui valstybę, turinčią kritinę masę jaunų mokslininkų, taip pat ir gabių, išsilavinusių jaunų žmonių. Kitas klausimas, ar valstybė jiems sukuria palankią ekosistemą, kad šie žmonės, būdami Lietuvoje, galėtų atlikti tarptautinės reikšmės mokslo darbus.

Anot prof. dr. D. Jankauskienės, tarpdalykiniame, tarpdisciplininiame biobankų projekte – daug naujovių, jame itin tampriai susiję mokslas ir praktika, dėl to reikalingas didelis partnerių sutarimas, valstybės institucijų supratimas ir palaikymas.

Šio projekto sėkmė, anot profesorės, labai priklauso nuo to, kaip sugebėsime suvokti, kad šiandien ypač svarbi mokslo ir praktikos vienovė, nes tai yra modernus požiūris į šiuolaikišką mediciną – kitaip žiūrėti šiandien tiesiog nebegalima.

Teksto autorius VUL Santaros klinikos bei Santaros žinios http://www.santaroszinios.lt/blog/biobankas-bankas-teikiantis-kreditus-sveikatai/

 

Dietologė pataria, kaip rudenį išlikti budriems ir energingiems

Dietologė pataria, kaip rudenį išlikti budriems ir energingiems

Rugsėjo 21d.

Pasibaigus vasarai dėl mažesnio gaunamo saulės spindulių kiekio ir besikeičiančio oro žmonės dažnai ima skųstis kritusiu energijos ir produktyvumo lygiu. Ruduo – metas, kai reikia grįžti ne tik į mokymo įstaigas ir darbus, bet ir prisiminti sveiko maitinimosi principus, kurie padėtų išlikti...


Žiedadulkėms alergiškų žmonių sveikatai rugsėjo pabaigoje kyla rimtas pavojus

Žiedadulkėms alergiškų žmonių sveikatai rugsėjo pabaigoje kyla rimtas pavojus

Rugsėjo 21d.

Neįprastai šiltą šių metų rudenį mokslininkai fiksuoja didelius žiedadulkių alergenų kiekius ore. Šiaulių universiteto aerobiologai pastebi, kad šiuo metu ore esančių žiedadulkių kiekis jau gali būti pavojingas alergiškų žmonių sveikatai, todėl skelbia pavojų asmenims, kurie yra jautrūs...


Prasmingos akcijos finišas: delfinų terapiją gavo 15 vaikų su specialiaisiais poreikiais

Prasmingos akcijos finišas: delfinų terapiją gavo 15 vaikų su specialiaisiais poreikiais

Rugsėjo 19d.

Akcija „Tau ledai, o Jiems delfinų pagalba“, kurios metu specialiųjų poreikių turintys vaikai dalyvavo delfinų terapijoje, pasiekė finišo tiesiąją. Iš viso terapiją delfinariume išbandė 15 šeimų, visos jos džiaugiasi rezultatais: vaikai ne tik puikiai praleido laiką, bet ir pastebimai...


V. Kurpienės patarimai tėveliams: kaip užtikrinti, kad vaikas valgytų sveiką ir naudingą maistą

V. Kurpienės patarimai tėveliams: kaip užtikrinti, kad vaikas valgytų sveiką ir naudingą maistą

Rugsėjo 18d.

Rugsėjį į mokyklą grįžtantys vaikai beveik neišvengiamai dalimi dienos maisto turės pasirūpinti patys – ar tai būtų maisto pirkimas mokykloje, ar jo pasišildymas namuose. Ar tokie maitinimosi įpročiai gali būti sveiki? Kaip gaminti patiekalus, jog net kitą dieną jie išliktų maistingi? Į...


NIPT Nativa tyrimai. Kaina nuo 549 Eur.

NIPT Nativa tyrimai. Kaina nuo 549 Eur.

Rugsėjo 7d.

NIPT neinvaziniai vaisiaus apsigimimų tyrimai, įvertinantys vaisiaus chromosomų trisomijų riziką. Visoms moterims kyla pavojus pagimdyti kūdikį, turintį aneuploidijų, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar šeimos istorijos. Specialistai rekomenduoja visoms moterims nėštumo metu atlikti prenatalinę...


Peršalimas vasarą: skirtingos priežastys – skirtingas ir gydymas

Peršalimas vasarą: skirtingos priežastys – skirtingas ir gydymas

Rugpjūčio 23d.

Nors peršalimo ligų pikas pasiekiamas šaltuoju metų laiku, vasarą taip pat nestinga besiskundžiančiųjų kosuliu, sloga, gerklės perštėjimu ar net aukšta temperatūra. Specialistų teigimu, dalis pacientų vasarą peršalimo simptomų neskiria nuo alerginės reakcijos, o absoliuti dauguma tokių susirgimų...


Kalnų šaltinio vanduo: tai, ką jūsų labui gamta atiduoda pati

Kalnų šaltinio vanduo: tai, ką jūsų labui gamta atiduoda pati

Rugpjūčio 22d.

Nuo senų laikų populiariausia diskusijų tema tarp moterų – grožis ir jaunystė. Šeima, mėgstamas darbas ir kelios minučių tikslumu suskaičiuotos valandos, kurias galima skirti vien tik sau – tokia yra kone kiekvienos šiuolaikinės moters kasdienybė. Įvairių sričių specialistams...


Iki svajonių šypsenos – vos penki žingsniai

Iki svajonių šypsenos – vos penki žingsniai

Rugpjūčio 21d.

Šiuolaikiniai žmonės yra kaip niekada reiklūs savo išvaizdai, o viena svarbiausių pasitikėjimo savimi sąlygų tampa nepriekaištinga šypsena. Taisyklingi ir sveiki dantys – tarsi vizitinė kortelė, užtikrinanti sėkmę tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, tad netekus vieno, kelių, o tuo labiau...


Penktoji „Žvalumo diena“: po jogos – ant irklentės ir į pirtį

Penktoji „Žvalumo diena“: po jogos – ant irklentės ir į pirtį

Rugpjūčio 21d.

Įveikti orientavimosi varžybų trasą, pasimankštinti plaukiant irklente ar darant jogos pratimus pievoje, sveikai užkąsti, o po to išsivanoti pirtyje – taip praleisti paskutinį kalendorinės vasaros šeštadienį, rugpjūčio 25 d., vilniečius ir sostinės svečius į VU Botanikos sodą Kairėnuose...


Ištiko psichologinė krizė – ką daryti? Pataria psichologė

Ištiko psichologinė krizė – ką daryti? Pataria psichologė

Rugpjūčio 21d.

Jūs blogai jaučiatės. Prastai miegate. Jūsų viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Ar tai kada nors praeis savaime? Psichologinė krizė gali išsivystyti į...


Išsėtine skleroze serganti Nijolė: „Savo sode esu tik papuošalas“

Išsėtine skleroze serganti Nijolė: „Savo sode esu tik papuošalas“

Rugpjūčio 17d.

Apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, susitvarkyti namus ar aplinką sode, ar tiesiog pasigaminti pietus – daugeliui mūsų tai – nesudėtingos kasdienės užduotys. Tuo tarpu sergantiems išsėtine skleroze tai gali tapti tikru iššūkiu, nes neprognozuojama ligos eiga gyvenimą gali apversti...


Žoliniai preparatai – kur kas efektyvesni nei homeopatiniai?

Žoliniai preparatai – kur kas efektyvesni nei homeopatiniai?

Rugpjūčio 17d.

Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats natūraliausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Nepaisant to, kad žydinčiuose vasaros laukuose ir pievose galima rasti daugybę vaistingųjų augalų, verta įsidėmėti, kad iš jų gaminami preparatai...


Meningokokinės infekcijos rizika išauga rudenį ir žiemą

Meningokokinės infekcijos rizika išauga rudenį ir žiemą

Rugpjūčio 16d.

Artėjant rudeniui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, kuriai būdingas sezoniškumas. Meningokokinės infekcijos sukėlėjai plačiai paplitę visuomenėje ir 5-10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be klinikinių požymių. Ligos...


Atostogos užsienyje: kaip išvengti apsinuodijimo maistu

Atostogos užsienyje: kaip išvengti apsinuodijimo maistu

Rugpjūčio 16d.

Išvykus atostogų į užsienį žmonėms norisi ne tik kuo daugiau pamatyti, bet ir pasimėgauti maistu bei egzotiškais patiekalais. Tai patvirtina ir draudikų statistika: kas antram kelionėje susirgusiam apdraustajam šią vasarą sunegalavo virškinamasis traktas ar žarnynas.


Sveikatos draudimas studijuojant svetur: ką reikia padaryti, ko ne?

Sveikatos draudimas studijuojant svetur: ką reikia padaryti, ko ne?

Rugpjūčio 10d.

Studijos užsienyje – dalies Lietuvos jaunuolių laukianti didelė permaina, su kuria susiję daug parengiamųjų darbų. Vienas svarbiausių turėtų būti sveikatos draudimas. Tad Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, ką svetur studijuosiantys jaunuoliai būtinai turėtų atlikti kuo greičiau ir ko...


Išgėrėte arbatos ir neveikia kremas nuo saulės? Tai įmanoma

Išgėrėte arbatos ir neveikia kremas nuo saulės? Tai įmanoma

Rugpjūčio 8d.

Naudodami apsaugines priemones nuo saulės jaučiate nemalonų odos tempimą, dilgčiojimą arba pastebite, kad aukšto SPF faktoriaus kremas jūsų odos neapsaugo? Specialistai perspėja, kad tai gali nulemti jūsų vartojami vaistai ar net ką tik išgertas vaistažolių arbatos puodelis – ne visi...


Privati medicininė reabilitacija: ką būtina žinoti?

Privati medicininė reabilitacija: ką būtina žinoti?

Rugpjūčio 8d.

Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) lėšomis finansuojama medicininė reabilitacija kryptingai vystoma tiek valstybinėse, tiek privačiose medicinos įstaigose, tačiau šiai kilniai misijai kelią negailestingai pastoja įvairios kliūtys. Įstatymai...


Vasaros kaitra kerta ligoninėms: kraujo atsargos ir vėl balansuoja ant ribos

Vasaros kaitra kerta ligoninėms: kraujo atsargos ir vėl balansuoja ant ribos

Rugpjūčio 7d.

Itin karštą vasarą Nacionalinis kraujo centras (NKC) pastebi išaugusį įvairių kraujo grupių poreikį šalies ligoninėse. Visas per dieną iš donorų surinktas kraujas iškart perduodamas gydymo įstaigoms, daugėja skubių užsakymų, kuriuos sunku numatyti. Ligoninėse labiausiai trūksta A (II) teigiamos,...


Iš nosies bėga kraujas? Gydytoja pataria, kaip suteikti sau pirmąją pagalbą

Iš nosies bėga kraujas? Gydytoja pataria, kaip suteikti sau pirmąją pagalbą

Rugpjūčio 7d.

Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykę pacientai neretai mano, kad gali numirti nuo kraujavimo iš nosies, bet Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė ramina, kad tai praktiškai neįmanoma.


Tėvai raginami nelaukti rugsėjo: prognozuojamos eilės

Tėvai raginami nelaukti rugsėjo: prognozuojamos eilės

Rugpjūčio 6d.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai atkreipia dėmesį, kad per pirmąjį šių metų pusmetį šeimos gydytojai profilaktiškai patikrino kiek daugiau nei 160 tūkst. vaikų. Šių paslaugų galėtų būti suteikta ir daugiau, jei tėvai su savo atžalomis neatidėliotų...

Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9