Gudručio vaistinė

Ashley Crouch. Nepagražinto grožio revoliucija

Prasidėjo gavėnia, susitelkimo ir apsimarinimo metas, tačiau nenumaldomai į širdis veržiasi pavasarinės nuotaikos. Mergaitės, merginos, moterys ir netgi močiutės turbūt vis  ilgėliau stabteli prie savo rūbų spintų, dairydamosi kokio nors pavasariškesnio, spalvingesnio, moteriškesnio apdaro. Ne paslaptis, kad ir šiuo metu ne viena užmeta akį į atsinaujinusias drabužių parduotuvių vitrinas, moteriškus ar madų žurnalus. Taigi, siūlome trumputį ekskursą į …mados pasaulį. Tačiau kitokį, nei paprastai įsivaizduojame.

Neseniai JAV pasirodė naujas ir novatoriškas žurnalas moterims „Verily“ (liet. reikšmė – „iš tiesų“, „tikrai“), kurio politika – nenaudoti „Photoshop“ programos. „Kai kiti žurnalai naudoja šią programą, siekdami sukurti „idealaus“ kūno įvaizdį, arba palieka ne daugiau kaip tris raukšleles, mes niekuomet nekeičiame savo modelių kūno ar veido struktūros“, – teigiama žurnalo „Verily“ prisistatyme. – „Esame tvirtai įsitikinę, kad unikalūs moters bruožai – juoko raukšlelės akių kampučiuose, strazdanos ar ne toks tobulas kūnas – moteriai suteikia savito grožio, todėl to nereikia atsisakyti ar keisti.“ Ashley Crouch – viena šio žurnalo sumanytojų ir rengėjų – katalikė, dirbanti mados pasaulyje. Dėl tobulo kūno pamišusiame mados pasaulyje A. Crouch ir jos kolegos pasirengę moterims atskleisti naujesnę, „optimistiškesnę“ grožio sampratą. Apie tai – interviu su pačia A. Crouch.

Kaip gimė žurnalas „Verily“ ir kodėl buvo pasirinkta anti-photoshop politika?

Iš esmės žurnalo idėja kilo moterų, atstovaujančių įvairioms sritims, grupelės susitikimuose. Visos jos jautė, kad šiuolaikinių moteriškų žurnalų dvasia iš tiesų nelabai ką turi bendra su realiais moterų gyvenimais.

Egzistuoja tikras kosmetinio tobulumo kultas, ypač mados pasaulyje. Taigi, labiausiai ką mes bandėme padaryti, – tai pasipriešinti tam, bet  ne pamokslaujant, o vizualiai parodant autentišką grožį.

Paprastai žurnalus moterims skaitote norėdamos atsipalaiduoti ar kai turite atokvėpio valandėlę, tarkime, kai tenka kur nors laukti. Ir tada staiga perskaitote straipsnį, raginantį suabejoti, ar iš tiesų jūsų gyvenimas vertingas. Mums brukami standartai, kaip būti sėkmingiems arba „teisingai“ atrodyti, gali įskiepyti gėdos ar kaltės, jog nesame pakankamai tobuli, jausmą.

Žiniasklaida formuoja ištisą paletę to, kas yra gražu, o ypač tai veikia mergaites ir merginas, kurioms įvairias kanalais skelbiama, kas yra „teisinga“. 1971-aisiais žmogus JAV per dieną pamatydavo vidutiniškai 500 reklaminių įvaizdžių, tačiau šiandien –  jau 5000, ir tie įvaizdžiai daržniausiai esti pernelyg seksualizuoti arba propaguojantys liesą kūną. Taigi, mes norėjome sukurti atsvarą šiems standartams ir pateikti kur kas visapusiškesnį moters vaizdą. Mes sakome, kad „Verily“ misija – „parodyti tai, kas mumyse yra natūraliai gražiausia“.

Užuot prisidėję prie „baimės kultūros“ skleidimo, kuri yra logiška siaurų grožio standartų pasekmė, – du trečdaliai jaunų moterų ima prasčiau vertinti save vos 3 minutes pavarčiusios tipišką žurnalą moterims – mes norime praplėsti šiuos standartus ir paskatinti moteris džiaugtis savo autentišku grožiu. Mes norėjome mesti iššūkį tiems rėmams, į kuriuos mus spraudžia žiniasklaida, parodyti, kas iš tiesų yra gražu, pateikti  gyvesnį, integralesnį ir visapusiškesnį moters paveikslą.

Aš pati esu įsitikinusi, kad moterys turi didžiulę ir realią galią bei pareigą nešti pasauliui grožį ir savitu, individualiu būdu atskleisti savo grožį pasauliui.

Ar galėtumėte labiau paaiškinti, ką turite omenyje, kalbėdama apie grožio galią?

Dirbant mados pasaulyje reikalavimai, kaip tu turi atrodyti, tampa labai griežti ir siauri, tačiau tai turi ir didelę galią. Taip suvokiamas grožis tampa „bilietu“ į madingą barą ar klubą, nemokamu kavos puodeliu kavinėje, galimybe nelaukti eilėje – grožis padeda „atverti duris“, ypač mados pasaulyje. Tačiau ar toks „galios bilietas“ yra teisėtas? Mums implikuojama, kad mes turime ne tik džiaugtis savo grožiu, bet ir naudotis juo kaip galia, įrankiu, skirtu gauti kažką kitą – paprastai pasiekti sėkmę.

Kaip manote, kokios tokio mentaliteto pasekmės?

Jei patenkame į naudojimosi savo fiziniu grožiu, išvaizda mentaliteto spąstus, tampame vieni kitiems varžovai. Užuot džiaugęsi savo grožiu, mes imame vieni su kitais varžytis, ir kiekvienas, atrodantis gražiau, turintis dailesnes kojas ar panašiai, matomas, kaip keliantis grėsmę mūsų galiai pasiekti sėkmę.

Kaip būtų galima kitaip, teisinigiau suvokti „grožio galią“?

Vienas svarbus dalykas, kurį suvokiau dirbdama mados pasaulyje, – tai, kad grožis giliai paliečia žmogaus širdį. Grožis mus įkvepia, jis įkvepia viską mumyse, jis skatina mus būti geresniems, geriau elgtis. Grožis formuoja mūsų savęs pačių, mūsų tapatybės suvokimą ir ne tik tai, kaip mes turime atrodyti, bet ir tai, kaip elgtis.

„Verily“ nėra tikėjimu paremtas žurnalas, tačiau pati esate katalikė. Kaip tai veikia jūsų darbą mados pasaulyje?

Kartais žmonės, dirbantys šioje srityje, pernelyg lengvai „nurašomi“ ar ignoruojami. Į juos dažnai žvelgiama labai skeptiškai, ypač įtakingų žmonių, kurie vertina kuklumą ir siekia dvasinės pilnatvės. Taigi neretai grožio siekis yra vertinamas kaip tuščias ir lėkštas, o noras atrodyti madingai yra laikomas niekingu troškimu, kurį turime ignoruoti ir kontroliuoti bei susitelkti į gilesnius, svarbesnius dalykus. Egzistuoja pažiūris, kad mes tam neturime laiko – pasaulyje yra daugybė svarbesnių dalykų, kuriais reikia rūpintis.

Tačiau, ar tik ne pats popiežius Benediktas yra pasakęs: „meninikai yra grožio sergėtojai“? Jei madą laikysime meno forma, pasakojančia apie pasaulį ir pateikiančia viziją, kaip galėtų atrodyti gyvenimas, tada mums „užsidega žalia šviesa‘.

Merginos, kurias visą dieną fotografuojame, drauge jas valgydindami, juokdamiesi ir juokaudami, pabaigoje man pasako: „Tai buvo tokia nuostabi foto sesija. Paprastai jų metu mes nesišypsom“. Taigi, jos būna paveiktos taip pat! Mes joms patarnaujame, ne tik tausodami jų fizinį grožį, bet ir leisdami joms būti džiugioms, švytėti.

Per vieną madų demonstravimą, kurį stebėjau, viena manekenė buvo tokia liesa, kad net drebėjo. Prisimenu, kaip pakilau ir atsitojau priešais ją, ir jai nusišypsojau. Ir vos tik ši pagavo mano žvilgsnį, jos veidas nušvito. Ji tarsi pasijuto vertinama kaip asmenybė, o ne vien tik kaip drabužių pakaba.

Tai buvo tik trumputė akimirka, tačiau mane ji labai paveikė, nes aš supratau, kiek daug mergaičių patenka į mados pasaulį todėl, kad nori būti matomos. Tačiau jei mes galėtume jas matyti tokias, kokios jos yra iš tikrųjų, jas tokias parodyti ir aukštinti grožį kaip tikrą meną bei perteikti galingą žinią, kaip galėtų atrodyti pasaulis, tada mes atsidurtume  teisingame kelyje humanizuojant visuomenę ir grožio pramonę.

Katalikams atrodo natūralu šlovinti gėrį, tiesą ir grožį. Tačiau grožis dažnai traktuojamas kaip „podukra“. Gėris ir tiesa  yra pagrindiniai tikslai, apie kuriuos turime nuolat galvoti. Tačiau iš tiesų grožis yra trečiasis kelias, kuris labai veiksmingas, ir aš manau, kad tai galėtų tapti vienu veiksmingiausių būdų pasiekti žmones ir tikėjimą padaryti jiems patrauklų.

Užuot žvelgus į mados industriją su skepticizmu arba troštant ją suvaržyti, verčiau drąsiai žengti pirmyn ir naudojant šią mediją, kuri žmonėms yra suprantama, jiems pasakojant apie pasaulį. Štai kur naujoji evangelizacija. Jei ieškotume naujų būdų, kaip parodyti grožį skirtingose – skaitmeninės, spausdintos, tradicinės žiniasklaidos – srityse, jei galėtume žmonėms pasakoti apie pasaulį, panaudodami grožį, tuomet, manau, mūsų ateitis būtų šviesenė.

Ar esama ir daugiau panašių iniciatyvų, kurios bando perteikti šią žinią bei pozityvų moters ir jos grožio suvokimą? Galbūt tai tampa tendencija?

Vienas pavyzdžių galėtų būti supermodelio Kylie Bisutti pernykščiai pasisakymai per ABC News. Ji dirbo fotomodeliu „Victoria‘s Secret“ kompanijoje, tačiau nusprendė nutraukti šią veiklą, sakydama, kad daugybė žmonių mano, kad grožis – tai fizinė išvaizda, tačiau iš tiesų jis glūdi širdyje. Kitas supermodelis Cameron Russell pareiškė, kad manekenės turi plokščiausius pilvukus ir liekniausias kojas, tačiau iš tikrųjų jos yra vienos labiausiai nesaugumo jausmą patiriančių moterų.

Tikrai esama balsų, skelbiančių, kad mes iš naujo turėtume suvienyti širdį su grožiu. Iš tiesų, nesunku į tai pulti stačia galva, bet verčiau kiek atsitraukti ir pamąstyti, kas yra tikrasis grožis ir kaip galėtume tai parodyti pasauliui.

Džiaugiuosi mūsų žurnalo atliekamu vaidmeniu kultūrinėje komunikacijoje, pasitelkiant anti-photoshop’o politiką, kadangi mes kalbame ta kalba, kuri suprantama populiariajai kultūrai. Moterys jaučiasi dėkingos, kad jų „netobulumų“ neketiname pataisyti „Photoshop“ programa. Ir tai leidžia joms būti tokiomis, kokios jos yra iš tikrųjų.

Po to, kai apie mūsų anti-photoshop’o politiką prabilo žiniasklaida, daug mados kompanijų pradėjo taikyti panašų dalyką. Neseniai populiari drabužių linija „American Eagle“, orientuota į mokyklinio amžiaus paaugles, pradėjo visą pavasarinę kampaniją, pavadintą „Aerie Real“, kurioje nenaudojama „Photoshop“ programa nė vienam modeliui bei nereikalaujama, kad manekenės sumažintų savo svorį. Taigi visa, ką matote, yra natūralu ir „nepatobulinta“. Filosofė ir šventoji Edita Štein yra pasakiusi, kad mes ieškome gairių, siekdami suvokti save ir savo vietą pasaulyje, ir žiniasklaida čia atlieka didžiulį vaidmenį, ypač kalbant apie paaugles ir merginas. Taigi, manau, kad tokios iniciatyvos yra svarbus teigiamas žingsnis teisinga linkme.

Esama ir kitų mados linijų, palengva sukančių šia kryptimi. Egzistuoja ryški retro drabužių tendencija, kurie yra kur kas kuklesni, nei hipermadingi rūbai. Tokios firmos kaip „Modcloth“ ir „Shabby Apple“ taip pat eina šia kryptimi, tačiau  ir įvaizdžio bei fotografine prasme, t.y., puoselėdamos moters orumą ir vengdamos pernelyg seksualizuotų standartų, kurie įprastai suvokiami kaip gražūs. Pernai netgi dienraštyje „New York Times“ pasirodė straipsnis apie tai, kodėl kuklumas tampa „madingas“.

Dauguma šių standartų yra susiję su vartotojiškumu. Tu investuoji ten, kur pelninga. Jei pirkėjas reikalauja tokių standartų, gamintojas ir prekiautojas turi tam paklusti. Kaip tik čia mes, moterys, galėtume būti labai įtakingos ir iš tiesų tarti savo žodį – tiek savo tinklaraščiuose, tiek per firmas, kurių drabužius perkame, tiek per žiniasklaidą, kuria naudojamės, tiek savo pačių apranga. Taigi, viliuosi, kad toliau žengiant šiuo keliu, pastarosios naujovės taps tendencija. Vis dar tikiu, kad taip ir nutiks.

Pagal Catholic News Agency parengė Jurga Žiugždienė

Bernardinai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE