Kuo daugiau vaistų – tuo geriau. Kuo daugiau tyrimų – tuo geriau. Kuo daugiau intervencijų – tuo geriau. Pacientų įsitikinimas, kad įsigijus daug įvairių brangių medicinos paslaugų bus pasiektas geriausias rezultatas, vien JAV kasmet kainuoja 230 mlrd. dolerių. Įvairiose pasaulio šalyse atlikto perteklinio gydymo tyrimo rezultatai griauna mitą, kad daugiau gydymo iš tiesų reiškia geresnį rezultatą.
Šiais metais „MedRev“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad medicinos paslaugų kaina kyla dėl dviejų pagrindinių priežasčių: patys gydytojai skiria per daug tyrimų ir vaistų, tam turėdami savas priežastis, o iš kitos pusės ir patys pacientai reikalauja, kad jiems būtų skirta kuo platesnis ir gausesnis tyrimų bei medikamentų kiekis. Bet ar nesigauna taip, kad medžiojame žvirblius šaudydami iš patrankų?
„Kai sunegaluojame, pagrindinis ir svarbiausias tikslas – kuo greičiau pasveikti. Tačiau šiais visuotinės skubos laikais tai pirmiausia reiškia tiesiog nebejausti ligos simptomų: „numušti“ temperatūrą, numalšinti skausmą, sustabdyti viduriavimą. Juk mes skubame, mes negalime sau leisti iškristi iš rikiuotės, darbai nelaukia. Todėl vieni sunegalavę pradeda varstyti gydymo įstaigų duris reikalaudami tučtuojau nustatyti diagnozę ir dar greičiau išgydyti, nes po pietų laukia svarbus susitikimas. Kiti tuo tarpu negaišta laiko kelionei pas specialistus ir kreipiasi tiesiai į gydytoją vardu…Google. Tuomet savo kailiu išbando paieškos sistemoje rastus gydymo būdus, o vėliau vis vien keliauja pas gydytojus. Tik jau su rimtesniais sutrikimais ir dar įvairesniais simptomais. Tada spaudimas medikams išgydyti bet kokia kaina pasiekia apogėjų“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas, gydytojas Ronaldas Grizickas.
Dažnai reikalaujama rezultato čia ir dabar, norima kad būtų paskirti medikamentai, kurie nedelsiant panaikins visus negalavimus ar kuo greičiau atlikta operacija, kuri pašalins sveikatos sutrikimą. O gal kai kuriais atvejais užtektų pačio paciento pastangų, tokių, kaip dietos laikymasis, nereikalingo svorio metimas, laikymasis aktyvesnio, sveikesnio gyvenimo būdo? Tokiu atveju rezultatas būtų pasiektas ne taip greitai, bet jis būtų ilgalaikis ir be jokios papildomos rizikos. Ir čia lazda su dviem galais – ar mes tai pasiūlome pacientui – o jei pasiūlome, ar būname išgirsti?
Tyrimo duomenimis, perteklinių paslaugų fenomenas stebimas skirtingą pragyvenimo lygį turinčiose valstybėse bei įvairiose medicinos įstaigose. Pavyzdžiui Italijoje iki 30 proc. širdies kraujagyslių operacijų buvo pripažintos perteklinėmis, Kinijoje 57 proc. pacientų buvo skirti nebūtini antibiotikai, o Ispanijoje beveik pusė (47 proc.) atvejų, kai buvo skirtas gydymas ligoninėje, buvo pertekliniai.
„Niekam ne paslaptis, kad medicinos paslaugos kainuoja. Į brangiausių sąrašą patenka chirurginės operacijos instrumentiniai tyrimai, implantacijos, protezavimas. Didžiąją dalį suteikiamų perteklinių medicinos paslaugų ir sudaro būtent į šį sąrašą patenkančios paslaugos“, – tyrimo medžiagą komentuoja R. Grizickas.
Specialisto teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos visame pasaulyje taip pat bent iš dalies suinteresuotos suteikti kuo daugiau paslaugų pacientams, kurie dažniausiai tiesiogiai nepajaučia finansinių pasekmių, kadangi šios išlaidos dengiamos valstybės ir/ar draudimo bendrovės.
„Tačiau didžiausia rizika, kurią sukelia savitikslis perteklinių medicinos paslaugų naudojimas, – tai galimos komplikacijos, kurios visada įmanomos operacijų ar invazinių tyrimų metu, kaip ir netinkamai vartojamų vaistų ar jų kombinacijų sukeltos sveikatos problemos“, – aiškina specialistas.
Tyrimo duomenimis viena pagrindinių perteklinių medicinos paslaugų naudojimo priežasčių – naujos technologijos, inovatyvūs gydymo metodai ar nauji vaistiniai preparatai, kuriuos pacientai nori išbandyti siekdama greito rezultato. Medikų atveju, neretai suveikia vadinamoji gynybinė medicina: „aš žinau, kad to nereikia, bet jei pacientas to reikalauja…“ arba „…visada taip skiriame…“. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai paskiriami gydytojų konsiliumai, kurių metu išsiskiria specialistų nuomonės, bet dėl etinių sumetimų pacientui paskiriamos visų nesutariančių jo narių siūlomos gydymo priemonės.
„Visiems kyla klausimas, kaip pastebėti ribą, po kurios iš tiesų prasideda perteklinės paslaugos? Atsakymas realiai yra vienintelis: skaidrus ir atviras gydytojo ir paciento dialogas, kurio tikslas – paciento sveikata. Ne per prievartą, ne per vieną dieną, ne su 30 tyrimų, o su tiek, kiek reikia šiam konkrečiam pacientui šiuo konkrečiu atveju. Nes „daug“ nebūtinai reiškia „gerai“, – įsitikinęs specialistas.
