Vaistai Lietuvoje – vieni brangiausių Europoje. Jei nenori mirti, vaistų keliauk į turgų ar gydykis žolėmis. Tokių visuomenėje sklandančių mitų apstu. Kokios iš tiesų vaistų rinkos tendencijos, kokių pokyčių sulauksime artimiausiu metu? Apie tai kalbamės su Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktore Jūrate Kulberkiene.
PROGNOZĖS: Ar farmacininkai ne pernelyg intensyviai reklamuoja vaistus ir maisto papildus? Štai 2011 m. kiekvienam šalies gyventojui, įskaičiuojant kūdikius ir senelius, teko po kelias papildų pakuotes.
J.K.: Maisto papildų suvartojimas pas mus nesiekia net ES ar Amerikos vidurkio. Anksčiau žmonės apie vaistus vieni kitiems pranešdavo iš lūpų į lūpas, dabar laikai pasikeitė – yra televizija, internetas, tad informacija skleidžiama šiuolaikinėmis priemonėmis. Teiginiai, kad farmacininkai bruka vaistus, nepagrįsti.
Dar Sokratas sakė, kad sveikata nėra viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas. Todėl sveikatą reikia tausoti visomis išgalėmis. Tiek pasaulio, tiek Europos sveikatos politikai deklaruoja, kad ateityje sveikatos politikos veiksmai turėtų būti orientuoti į žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimą, o tai reiškia, kad turi būti skiriama nemažai dėmesio ir sveikai gyvensenai propaguoti, visuomenės sveikatai stiprinti, nelygybei sveikatos paslaugų sektoriuje mažinti. Vaistai yra tik priemonė žmonių sveikatai atkurti. Susirgę turime kreiptis į specialistus ir šie, be kitų priemonių, skirs medikamentinį gydymą. O kai žmogus gerai jausis, bus aktyvus, energingas, jokia reklama jam papildų ar vaistų neįpirš.
PROGNOZĖS: Žmonės skundžiasi, kad vaistai Lietuvoje brangūs. O medikai kartais prasitaria žinantys, jog yra naujų efektyvių medikamentų, kurie gali išgelbėti vieną ar kitą gyvybę, tačiau dėl brangumo nesiryžta jų skirti, juolab jų kaina dažnai nekompensuojama. Kaip išspręsti šią dilemą?
J.K.: Galiu nuraminti: pasiūla tikrai užtikrina pigesnių generinių vaistų pasirinkimą, tačiau jei norime naujos kartos vaistų, kuriais gydosi šveicarai, danai ar pan., tuomet teks mokėti tiek, kiek ir jie moka. Kainos klausimas aštriau iškyla, kai kalbama apie naujos kartos, analogų neturinčius vaistus. Gaila, bet dažnai tuos skirtumus žino tik specialistai.
Pasaulinei vaistų rinkai įtaką daro komplikuota ekonominė padėtis, taip pat – visuomenės senėjimo ir nepalankios demografinės tendencijos. Valstybių skiriamos lėšos vaistams kompensuoti dažnai ne tik nedidėja, bet netgi mažėja. Tokia situacija ypač ryški labiausiai krizės paveiktose šalyse, todėl labai svarbu visiems racionaliai naudoti turimus finansinius išteklius.
Daugeliui valstybių, ypač tų, kurių sveikatos apsaugai numatyti biudžetai labai riboti, kyla moralinis klausimas: ar pirkti itin brangių vaistų vienam pacientui, sergančiam reta liga, ar geriau tą pinigų sumą skirti daugeliui žmonių? Manau, tai išties sunkus klausimas, bet tai turėtų spręsti kiekviena valstybė pagal savo finansines galimybes.
Vis dėlto yra nemažai turtingų valstybių, kaip Jungtinė Karalystė, kurios geba kompensuoti brangesnius etinius vaistus, tačiau jų sveikatos biudžetų išlaidos nėra tokios jau didelės. Gal taip yra todėl, kad minėta šalis taiko pelno grąžos reguliavimo sistemą, taip mažindama etinių vaistų kainas. Lietuva nėra priskiriama prie turtingųjų valstybių, todėl minėta dilema kyla nuolat.
Farmacijos pramonė daug vilčių deda į besivystančias rinkas, pavyzdžiui, į Pietų Ameriką, Kiniją, Indiją, Rusiją, kuriose daug gyventojų, kyla šių šalių ar regionų ekonomika. Šalys keičiasi informacija ir patirtimi, kaip veikia mechanizmai reguliuojant farmacijos rinkas, kooperuojami ištekliai naujų vaistų veiksmingumui vertinti.
PROGNOZĖS: Kol valstybė ieško išeičių, susirgusieji eina į turgų. Ar pigūs vaistai veiksmingi, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas ir ar toks vaistas apskritai saugus, nesusimąstoma. Kaip spręsti vaistų falsifikatų problemą?
J.K.: Svarbi vaistų rinkos problema – vaistų falsifikatai. Šis klausimas jau senokai nagrinėjamas aukščiausiu lygiu, bet vis dar lieka aktualus, todėl būtina kovoti su tuo, kad pirkdami neaiškios kilmės preparatus turguje žmonės nenukentėtų. Svarbu ir tai, kad papildomos reguliavimo priemonės, susijusios su siekiu išvengti galimybės rinkoje egzistuoti falsifikatams, neapsunkintų lygiagrečios vaistų prekybos – nes ši prekyba leidžia vaistų įsigyti pigiau.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad naujų efektyvių vaistų pasaulyje sukuriama ne tiek jau daug. Pasaulyje ir Europoje daug kalbama apie tai, kad etiniai (monopoliniai, patentuoti) vaistai turėtų būti keičiami generiniais vaistais ir taip sutaupyta lėšų. Artimiausiu metu Europoje baigsis daugelio etinių vaistų patentų galiojimo laikas, taigi pakeitus juos generiniais vaistais galėtų būti sutaupyta nemažai valstybių sveikatos apsaugos biudžetams skirtų lėšų.
Tačiau svarbu, kad toks generinių vaistų vartojimo (palyginti su brangesniais etiniais vaistais) skatinimas vyktų skatinant vaistų gamintojų konkurenciją, o ne įvedant privalomą vaistų kainų mažinimą, tai yra „smaugiant“ vaistų gamintojus. Priešingu atveju vaistų gamintojams neliks motyvacijos pasilikti vaistų rinkoje. O kaip žinome, sumažėjus generinių vaistų gamintojų, likusieji vėliau ar anksčiau padidins vaistų kainas. Tačiau neturime pamiršti ir naujų inovacinių (etinių) vaistų. Jų veiksmingumas turi būti atidžiai įvertintas ir pagal finansines galimybes kompensuotinas.
