Gruodžio 12d. Ketvirtadienis

Ar religingumas gerina psichinę sveikatą?

Lapkričio 28d.
Ar religingumas gerina psichinę sveikatą?

Ar galima įžvelgti teigiamą ryšį tarp žmogaus religingumo ir jo psichinės gerovės? Ar dera tarpusavyje lankymasis bažnyčioje, intensyvus maldos gyvenimas ir sėkmingas tvarkymasis su kasdienybės iššūkiais?

Atsakymo į panašius klausimus ieškoma nuo pat psichologijos mokslo ir jo praktinės krypties – psichoterapijos – atsiradimo.

XIX ir XX amžių sandūroje gimusi psichoterapija sąveiką su nepalyginamai senesnes šaknis turinčiu religijos institutu pradėjo nuo konflikto. Štai psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas religijos išpažinimą prilygino neurozei, tam tikram žmogaus pabėgimui nuo realaus pasaulio. Jam priskiriama ir garsios įžvalgos, jog Dievas tėra tėvo figūros projekcija, autorystė.

Akivaizdžiai persūdytą religingumo kritiką iš dalies galima pateisinti tuo, kad nauji dalykai dažnai atsiranda kaip priešprieša „pasenusiam“ pasauliui. Nors iš principo S. Freudas klydo tiktai religingų žmonių elgesiui priskirdamas kompulsyvius (įkyrius, nesąmoningai pasikartojančius) veiksmus. Juk bet kuri kita gyvenimo sritis irgi gali būti persmelkta liguistos neurozės. Tarkime, filosofija taip pat gundo gintis nuo kasdienybės nerimo ir chaoso pasitraukiant į harmoningą teorinių pažiūrų sistemą, o šių laikų pasitikėjimas mokslo tiesomis akivaizdžiai įgavęs dogmatinio religingumo bruožų. Tad religija čia nėra kažkokia ypatinga išimtis.

Kiek vėliau tiek S. Freudo mokinių, tiek kitų psichoterapijos krypčių šalininkų pozicija dėl religijos fenomeno labai sušvelnėjo.

Yra žinoma, kad analitinės psichologijos įkūrėjas Carlas Gustavas Jungas pagalbos ieškančius katalikus siųsdavęs pas dvasininkus, tuo pripažindamas katalikybės psichoterapinį poveikį.

Trečiosios Vienos psichoterapinės mokyklos – logoterapijos – autorius Viktoras Franklis išskyrė skirtingus religijos ir psichoterapijos tikslus. Religija rūpinasi sielos išganymu, o psichoterapija siekia išgydyti sielą. V. Franklis pripažino, kad religija taip pat gali gydyti, tačiau tai įvyksta tarsi netiesiogiai, siekiant pagrindinio tikslo – sielos išganymo. Psichoterapija savo ruožtu taip pat gali padėti labiau įsisąmoninti religingumą ar net sukurti sąlygas atsivertimui į iki tol ignoruotą dvasinį gyvenimą.

Garsus JAV psichoterapeutas Rollo May pripažįsta S. Freudo indėlį iškeliant aktualų santykio su religija klausimą: ar žmogaus religingumas gilina jo priklausomumą ir išlaiko jį infantilios būsenos?

Juk kitame kraštutinume atsiduria ir įtikėjusiųjų idėja, jog religija bei jos praktikavimas savaime prisideda prie geresnės psichinės savijautos. Kai kada atsakymas yra „taip“, o kai kada – „ne“. Visuomet patartina žvelgti į religinių pažiūrų vidines reikšmes. Tačiau jas verta tirti ne kaip kažkokius abstrakčius teorinius įsitikinimus, bet kaip praktiškai funkcionuojančios asmenybės aspektus tiesioginio ryšio su konkretaus žmogaus gyvenimu kontekste.

Rollo May siūlo klausimų, padedančių tokiam įvertinimui.

Ar konkretus asmens religingumas nepaneigia jo valios, neįkalina infantilioje raidos stadijoje, nesudaro sąlygų pabėgti nuo laisvės keliamo nerimo ir asmeninės atsakomybės?

O gal, atvirkščiai, religingumas pasitarnauja prasmės pagrindu, patvirtinančiu asmens orumą ir vertę, suteikiančiu drąsos priimti neišvengiamus apribojimus ir sveiką nerimą, skatinančius vystyti savo galias, atsakomybę ir gebėjimą mylėti artimą?

Taigi, religijos išpažinimas gali tapti tiek silpnumo, tiek stiprybės šaltiniu. Tik toks religingumas gali būti laikomas konstruktyviu, jei jis sustiprina asmenį. Kai religija nesidangstoma pateisinti silpnybes ir jos nesigriebiama lyg paskutinio šiaudo.

Apibendrindamas savo ilgametę psichoterapinę praktiką, Rollo May konstatuoja, kad, viena vertus, tikintys žmonės yra labiau nusiteikę save „gerinti“, nes lygindamiesi su religiniais reikalavimais netrunka įsitikinti, jog jiems dar toli gražu iki tobulumo.

Kita vertus, religingas žmogus gali per daug pasikliauti Dievo apvaizda bei laukti, kad viskas jam bus patiekta tarsi ant lėkštutės.

Šie požiūriai vienas kitam iš esmės prieštarauja.

Pirmasis požiūris liudija apie žmogaus pasitikėjimą gyvenimo prasme ir verte, išreiškia brandų religijos indėlį ir paprastai suteikia psichoterapijai reikiamą impulsą.

Antrasis požiūris yra viena didžiausių raidos kliūčių tiek gyvenime, tiek terapijoje.

Tad kada religingumas trukdo siekti asmenybės brandos?

Pirmiausia – nekritiškai priėmus požiūrį, kad „Dievas viskuo pasirūpins“, o laimė ir sėkmė lydės kaip teisėtas atpildas, jei tik „būsime geri“. Bet tai skatina aklą paklusnumą išoriniams reikalavimams, prarandant atsakomybę ir pasirinkimo galimybes. Paradoksalu, tačiau paaukojus etinę autonomiją pajėgumas siekti tiesos ir iš jos kylančio gėrio sumažėja.

Ilgainiui suvokus, jog paklusnumas neatnešė nei sėkmės, nei laimės jausmo, gali kilti pasipiktinimas ir apmaudas.

Dievo delegavimas viskuo pasirūpinti pagrindžia nuostatą, kad kažkas iš žmonių taip pat turi teisėtus įgaliojimus kitiems demonstruoti savo galią. Savo knygoje „Pabėgimas iš laisvės“ Erichas Frommas taikliai pažymi, jog mazochizmas yra išvirkštinė sadizmo forma.

Kita tendencija, susijusi su nebrandaus religingumo indukuota pernelyg didele priklausomybe, yra siekti savivertės, prestižo ir galios išgyvenimų, tapatinantis su elito atstovais. Tokiu būdu tikintieji linkę idealizuoti dvasininkų luomą ar kiekvieną kitą asmenį, kuris yra aukščiau kitų jų pripažįstamoje prestižo ir galios hierarchijoje. Tačiau šis garbinimo fenomenas pasireiškia ne vien tik religijoje, bet ir versle, politikoje bei kitose gyvenimo srityse. Teisingai suvoktas santykio su autoritetu klausimas skatina atrasti asmeninės atsakomybės ribas: „Kas verčia mane glaustis po galingesniojo sparnais? Kokios problemos stengiuosi išvengti?“

Galiausiai, naudodamasis liguistomis religingumo formomis, žmogus stengiasi išvengti akistatos su savo vienišumu ir nerimu. Dievas verčiamas būti „kosminiu tėčiu“. Toks religingumas virsta racionalizacija, vengiant suvokimo, kad žmogui duota laisvė savarankiškai priimti sprendimus. Jeigu bėgimas nuo vienatvės ir nerimo yra pagrindiniai motyvai atsigręžti į Dievą, tai nepadės siekti asmenybės brandos ir ilgalaikėje perspektyvoje nesuteiks taip laukiamo saugumo. Egzistencinis vienišumas bei iš jo kylantis nerimas gali būti įveikiami pereinant iš priklausomybės į aukštesnę asmeninės laisvės ir integracijos pakopą, deramai pasitinkant įvairius gyvenimo iššūkius, dalijantis su kitais savo darbo ir meilės vaisiais.

Apibendrindamas Rollo May teigia, kad religingumas psichinės sveikatos požiūriu yra konstruktyvus tiek, kiek sustiprina asmens orumo ir savivertės jausmą, įkvepia pasitikėjimo, jog įmanoma gyventi pagal savo išpažįstamas vertybes, padeda plėtoti etinį sąmoningumą, laisvę bei atsakomybę.

Tad tikėjimas ar tokios religingumo praktikos kaip malda negali būti savaime nei „geros“, nei „blogos“. Daug teisingiau klausti, kiek šis konkretus tikėjimas ar jo išraiška daro meškos paslaugą bėgant nuo laisvės ir leidžiant sau būti „mažiau“ žmogumi, o kiek – tai būdas auginti asmenybę, skatinant ją naudotis savo galiomis bei atsakomybe.

Evangeliniame Jėzaus palyginime apie talentus, kuriuos reikia ne užkasti, bet leisti į apyvartą, įžvelgiame Dievo kvietimą žmogui būti aktyviu bendradarbiu (pagal Mt 25, 14–30). Dievas gydo, bet jis tai daro ne be paties sergančiojo dalyvavimo. O ir pats poveikis paprastai vyksta per kitus žmones. Jei kas nors atsiriboja nuo tokios pagalbos, atkerta save nuo gydančių versmių ir nesąmoningai gundo Dievą įsikišti antgamtiniu būdu (beje, pats Jėzus atmeta tokias Šėtono viliones).

Mūsų religinėse bendruomenėse taip pat galima sutikti tikinčiųjų, kurie, nepaisydami savo maldingumo, išgyvena įvairių psichologinių problemų. Tokie žmonės kenčia patys, tampa našta savo artimiesiems. Tai nebūtinai turi pasireikšti akivaizdžiais psichikos sutrikimais, bet gali atsispindėti tokiuose kasdieninio gyvenimo sunkumuose kaip negalėjimas įsipareigoti ar apsispręsti, pernelyg didelė priklausomybė nuo autoriteto, pašliję tarpasmeniniai santykiai dėl teisuoliškumo, apkalbinėjimo ir panašiai.

Tad ar su tokiu žmogumi susidūręs kunigas patars jam ieškoti ir psichologinės pagalbos, priklausys tik nuo dvasininko supratimo bei požiūrio. Tačiau reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje taip pat galime sutikti savo religinių įsitikinimų neslepiančių psichologų ar psichoterapeutų, kurie ne tik kad nelaikys tikėjimo liguista būsena, bet ir padės siekti brandesnės jo išraiškos.

www.bernardinai.lt

Užsikrėtusiųjų ŽIV gynėjai siekia sutrumpinti ligonių kelią pas infektologą

Užsikrėtusiųjų ŽIV gynėjai siekia sutrumpinti ligonių kelią pas infektologą

Lapkričio 29d.

Pasaulinės AIDS dienos, kurią minėsime gruodžio 1-ąją, išvakarėse į sostinės gatves išriedėjo troleibusai su užrašais „Išsitirk dėl ŽIV nemokamai ir anonimiškai“. Apie tai gyventojams primena ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra”.


Negelbsti net Kalėdos: Lietuvos gyventojai labiausiai nemėgsta žiemos

Negelbsti net Kalėdos: Lietuvos gyventojai labiausiai nemėgsta žiemos

Lapkričio 29d.

Net ir didžiausios metų šventės negelbsti žiemos nuo nemylimiausio sezono titulo. Daugiausiai, arba 43 proc. šalies gyventojų įvardija, kad būtent žiema yra nemėgstamiausias jų metų laikas. Šį tyrimą inicijavę draudikai konstatuoja, kad tokiam vertinimui neturi įtakos sveikatos sutrikimų ar kitų...


Kaip atsilaikyti ligų sezono metu: vaistininkė pataria išbandyti „Džeimso Bondo“ dušą

Kaip atsilaikyti ligų sezono metu: vaistininkė pataria išbandyti „Džeimso Bondo“ dušą

Lapkričio 29d.

Termometro stulpeliui svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad nulinė oro temperatūra yra puiki terpė ligų sukėlėjams plisti. Į kovą su virusais ir bakterijomis pasitelkiant įvairias imuninės sistemos apsaugos ir grūdinimosi...


Daugiau dėmesio senjorų mitybai: Lietuvoje bus pristatyta atskira produktų linija

Daugiau dėmesio senjorų mitybai: Lietuvoje bus pristatyta atskira produktų linija

Lapkričio 29d.

Šį rudenį atrinkta grupė Lietuvos senjorų, kuruojamų Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, dalyvauja „EIT Food“ – Europos inovacijų ir technologijų instituto „Vartotojų įtraukimo laboratorijos“ projekte. Juo siekiama sujungti vartotojus su verslo...


Ciberžolė - aukso vertės prieskonis

Ciberžolė - aukso vertės prieskonis

Lapkričio 27d.

Turbūt tikrai esate girdėję apie ryškiai geltonos spalvos prieskonį - ciberžolę. Galbūt net turite šio prieskonio pakelį savo virtuvėje? Ciberžolė be galo aromatinga, patiekalams suteikiant ypatingą skonį ir spalvą. Natūralių žolinių produktų įmonės „Žalioji dėžutė“ įkūrėja Agnė...


Kauno medikai atliko dar vieną eksperimentą: sustojus širdžiai pasveikimo tikimybė gali siekti ir 80 proc.

Kauno medikai atliko dar vieną eksperimentą: sustojus širdžiai pasveikimo tikimybė gali siekti ir 80 proc.

Lapkričio 27d.

Jei šalia jūsų susmunka žmogus, ištiktas staigios mirties, o aplinkiniai iškart kviečia greitąją medicinos pagalbą, pradeda krūtinės paspaudimus, panaudoja defibriliatorių, greičiausiai nelaimės ištiktasis ne tik išgyvens, bet ir pats galės padėkoti savo gelbėtojams


Baltijos šalių tyrimas parodė, kas sulaiko nuo kaupimo pensijai: informacijos užtenka tik kas dešimtam

Baltijos šalių tyrimas parodė, kas sulaiko nuo kaupimo pensijai: informacijos užtenka tik kas dešimtam

Lapkričio 27d.

Dvigubai daugiau lietuvių papildomai nesirūpina oria senatve, palyginti su Latvijos ir Estijos gyventojais. Kodėl gyventojai nedalyvauja pensijų kaupimo programose, o kurios priežastys labiausiai skatina taupyti?


Kuo klientams svarbi naktinė vaistinė?

Kuo klientams svarbi naktinė vaistinė?

Lapkričio 26d.

Po tris savaites trukusios rekonstrukcijos šiandien duris vėl atvėrė visą parą Ukmergės g. 282 dirbanti „Eurovaistinė“. Tai viena iš trijų sostinėje visą parą veikiančių vaistinių


Gydytoja įspėja: vaikų kambaryje slypi pavojai, kurie gali sukelti ligas

Gydytoja įspėja: vaikų kambaryje slypi pavojai, kurie gali sukelti ligas

Lapkričio 26d.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis dažniau tėvams tenka skubėti su vaikais į polikliniką, nes apsiginti nuo varginančių peršalimo ligų tampa vis sudėtingiau. Vaikų imunitetas silpsta ir yra kur kas lengviau paveikiamas virusų nei suaugusiųjų, todėl labai svarbu ne tik apsaugoti vaiką lauke, bet ir...


Kalėdų stebuklo laukiantis Bernardas: meduolių spalvinti ateina tik geri žmonės

Kalėdų stebuklo laukiantis Bernardas: meduolių spalvinti ateina tik geri žmonės

Lapkričio 26d.

Lapkričio 30-ąją, šeštadienį, per Lietuvą nusiris tradicinė Spalvoto meduolio diena, į prieskoniais kvepiančias kepyklėles pakviesianti visus žiemos švenčių džiaugsmui neabejingus žmones. Spalvindami imbierinius meduolius, dalyviai turės progos pabendrauti su savanoriais – vaikais iš globos...


Žmogų su „tamsesne“ praeitimi į darbą priimtų tik kas penktas

Žmogų su „tamsesne“ praeitimi į darbą priimtų tik kas penktas

Lapkričio 26d.

Buvusių kalinių, globos namų auklėtinių, alkoholio ar narkotikų priklausomybę turėjusių žmonių praeitis darbo rinkoje vertinama svarbiau už jo kompetencijas, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, būdami darbdaviais tik 17 proc. šalies gyventojų be...


Šių laikų epidemija – trumparegystė: 10 ženklų, kad jums reikia pasitikrinti regėjimą

Šių laikų epidemija – trumparegystė: 10 ženklų, kad jums reikia pasitikrinti regėjimą

Lapkričio 26d.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. kone 5 milijardai pasaulio gyventojų bus trumparegiai, ir beveik 1 mlrd. iš jų šis sutrikimas pasireikš sunkia forma*. Gydytojų teigimu, masinis trumparegystės plitimas gali būti vadinamas epidemija. Tačiau laiku pastebėjus, šios ligos vystymąsi galima...


Ką gali sukelti omega-3 rūgšties trūkumas?

Ką gali sukelti omega-3 rūgšties trūkumas?

Lapkričio 26d.

Japonai yra vieni iš ilgiausiai gyvenančių ir mažiausiai širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pasaulio gyventojų. Nustatyta, kad pagrindinę jų valgiaraščio dalį sudaro žuvis ir jūros gėrybės. Jūros produktuose yra gausu vertingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių sudėtyje esančios EPR ir DHR...


Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos

Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos

Lapkričio 22d.

Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą: per didelės ar nesuderintos...


Talentingieji dislektikai, arba Kitoks pasaulis pagal Žilviną

Talentingieji dislektikai, arba Kitoks pasaulis pagal Žilviną

Lapkričio 22d.

„Visą savo vaikystę ir mokyklinius metus jaučiau, kad kitiems tokie dalykai kaip rašymas ar skaitymas sekasi geriau, paprasčiau. Buvau kitoks, bet man tada atrodė, kad taip ir turi būti“, – sako aktorius Žilvinas Ramanauskas, pusiau rimtai, pusiau juokais savo ydas vadinantis...


Miego sekimas – ar tai pagerins mūsų poilsio kokybę?

Miego sekimas – ar tai pagerins mūsų poilsio kokybę?

Lapkričio 22d.

Šiandien išmaniosios technologijos yra neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis. Jų pagalba galime stebėti ne tik fizinius savo duomenis, bet ir elgseną ar emocinę savijautą. Galime pamatuoti savo pulsą, streso lygį, per treniruotę sudegintų kalorijų skaičių ar net gauti asmeninės mitybos...


3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

Lapkričio 21d.

Sausas ir užterštas oras patalpose – viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių paūmėja alergijos, o šaltuoju sezono metu – plinta virusai ir bakterijos. Deja, labai maža dalis žmonių žino, kaip tinkamai spręsti šią problemą. Remiantis Baltijos šalyse atliktu tyrimu*net 50 proc....


Šaltojo sezono hitas – mandarinai: palankūs sveikatai ir universalūs virtuvėje

Šaltojo sezono hitas – mandarinai: palankūs sveikatai ir universalūs virtuvėje

Lapkričio 21d.

Ryškūs, skanūs, mėgstami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mandarinai, pasirodo, gali būti ir puikus sveikatos šaltinis vėsesnio sezono metu. Kol mitybos specialistai ragina šiuos vaisius įtraukti į meniu dėl juose esančių vitaminų ir gerųjų savybių, patyrusios šeimininkės mandarinų bumo laukia ir dėl...


Kodėl vaikai vemia dažniau?

Kodėl vaikai vemia dažniau?

Lapkričio 21d.

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.


Nerimą dėl ŽIV išsklaido greitas, nemokamas ir anonimiškas testas

Nerimą dėl ŽIV išsklaido greitas, nemokamas ir anonimiškas testas

Lapkričio 21d.

Ateik! Išsitirk! Sužinok! Atlik testą ir įsitikink, kad tau nėra ko nerimauti. Taip apie galimybę anonimiškai ir nemokamai išsitirti dėl ŽIV skelbia asociacija „Demetra“, besirūpinanti ŽIV plitimo mažinimu Lietuvoje.

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9