Rugsėjo 16d. Pirmadienis

Ar lietuviai turi savanorystės geną?

Birželio 21d.
Ar lietuviai turi savanorystės geną?

Nors dažnam atrodo, jog požiūris į savanorišką darbą Lietuvoje sparčiai keičiasi – valstybė palaiko savanorystę skatinančias programas, daugėja savanorišku darbu prisidėti kviečiančių organizacijų, didėja veiklų įvairovė, tačiau Vilmorus (2018, spalis) atlikti tyrimai rodo, jog  savanorišką veiklą Lietuvoje renkasi tik 11 proc. šalies gyventojų.

Apie tai kas skatina ir kas atbaido žmones nuo savanoriškos veiklos bei kaip skiriasi savanorystės praktikos kitose valstybėse, kalbame su bene daugiausia savanorių Lietuvoje telkiančios organizacijos „Maisto bankas“ savanorių programos vadove Dovile Kovalskyte.

Dovile, ar remiantis savo darbine patirtimi pastebite lietuvių požiūrio į savanorystę pokyčius?

Būčiau neteisi, jei sakyčiau, kad požiūris į savanorišką veiklą visiškai nekinta. Dėka įvairių iniciatyvų ir projektų, nevyriausybinės ar kito pobūdžio organizacijos kalbėjimui apie savanorystę gali skirti vis daugiau dėmesio. Džiugina, jog šiandien pasiekiame įvairias žmonių grupes -  jaunuolius, senjorus, dirbančiuosius ir bedarbius - visi jie skirtingo išsilavinimo ir skirtingų gyvenimiškų patirčių turintys žmonės.

Tačiau turiu pastebėti, jog vis dar dažnai susiduriame su skeptišku požiūriu į darbą, už kurį nemokamas atlyginimas. Mano galva, kalbėjimas visuomenei ar net sau pačiam, po truputį padeda keisti nuomonę apie savanorystės vertę. Labai džiaugiuosi, kai žmonės į „Maisto banką“ ateina vien todėl, kad turi kelias laisvas valandas, kai jiems atrodo, kad pats geriausias būdas tas valandas praleisti yra būtent savanorystė. Toks elgesys ir rodo apie savanorystės atžvilgiu pamažu besikeičiantį žmonių požiūrį  – vis labiau suvokiama, kad neapmokamas darbas gali suteikti daug daugiau prasmės, nei prie televizoriaus ar kompiuterio praleistos valandos.

Ar savanoriai į organizaciją ateina patys, ar visgi tenka jų ieškoti?

„Maisto bankas“ yra didžiausia labdaros organizacija Lietuvoje, kasdien gelbstime milžiniškus kiekius (10-12 tonų) maisto ir maistu remiame kelis šimtus socialinių organizacijų. Tik savaime, be jokių paskatų, ateinančių savanorių pajėgumų mums nepakaktų siekiant užtikrinti visas kasdienes veiklas. Todėl be abejo turime nuolatos kviesti savanorius, priminti apie save, dominti ir skatinti žmones skirti šiek tiek savo laiko kovai su maisto švaistymu bei skurdu. Apklausos rodo, kad ketvirtadalis lietuvių nesavanoriauja vien dėl to, kad nežino kur tai galima padaryti. Vadinasi, mes turime nuolatos siekti, kad kuo daugiau žmonių apie mus žinotų.

Kiek savanorių šiuo metu turi „Maisto bankas“?

„Maisto banko“ sąrašuose šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. savanorių. Vis tik aktyvių, tų, kurie savanoriautų tam tikra laiką, tam tikru reguliarumu, nuolatinių savanorių per penkis organizacijos padalinius yra apie 250. Išskirtinis savanorius sukviečiantis  atvejis yra du kartus per metus vykstančios „Maisto banko“ akcijos. Tuomet prie jų prisijungia savanoriai iš įvairių socialiai atsakingų verslo įmonių, mokyklų bei akcijoje dalyvaujančių socialinių ir bendruomeninių organizacijų. Šio renginio metu „Maisto banko“ savanorių prijuostėmis ar marškinėliais kaskart pasipuošia virš 8 tūkst. talkininkų.

Dėl kokių paskatų šie žmonės ateina savanoriauti?

Kaip rodo SIC atliktos mūsų savanorių apklausos, didžioji dalis savanorių ateina „Maisto bankui“ į pagalbą, nes nori nuveikti gyvenime kažką prasmingo ir padėti žmonėms. Jiems išties neduoda ramybės tai, kad didžiuliais kiekiais yra švaistomas maistas, kai tuo tarpu kas penktas Lietuvos gyventojas negali prasimaitinti. Vieni negali susitaikyti su maisto švaistymu ir jo keliamomis ekologinėmis problemomis, kiti tiesiog su mintimi, kad mėtant maistą tuščiai švaistomi žemės resursai, treti - negali nesijaudinti matydami pinigų maistui neturintį kaimyną.

Kita didelė grupė savanorių motyvuota tuo, kad tiesiog turi laisvo laiko, trokšta sutikti naujų draugų ir bendraminčių, arba tiesiog smagiai praleisti laisvalaikį.

Kaip atrodo savanoriškas darbas „Maisto banke“? Ką žmogus prieš ateidamas savanoriauti turėtų žinoti?

„Maisto banke“ savanoriai pasirūpina, kad atliekantis maistas būtų surenkamas, sutvarkomas ir perduodamas nepasiturinčių maitinimui. Vieni vairuoja autobusiukus, kurie kasdien važiuoja į prekybos centrus paimti besibaigiančio galiojimo maisto produktus, kiti jau mūsų sandėliuose tuos produktus perrenka ir surūšiuoja. Savanoriai taip pat padeda mūsų maisto perdirbimo virtuvėje, kur konservuojami produktai, kurių nepavyksta tą dieną perduoti žmonėms. Be atlygio dirbantys talkininkai dalina maisto produktus nepasiturintiems, padeda biure tvarkant važtaraščius, ataskaitas ir kitus privalomus dokumentus. Jei matome, kad savanoriai stipriai įsitraukia į „Maisto banko“ veiklą, perduodame jiems ir didesnės atsakomybės reikalaujančius darbus - sandėlio savanorių komandos koordinavimą, lėšų telkimo renginių organizavimą ir pan.

Prieš ateinant svarbu žinoti, kad savanorystė yra ne tik geras laiko praleidimas, bet ir įsipareigojimas. Tai tarsi pažadas, duotas mūsų remiamiems žmonėms, gamtai, visuomenei. Tai atsakingas ir be galo reikalingas darbas - todėl svarbu kas kartą nusiteikti, jog bus ne tik smagu, bet tai reikalaus ir laiko, ir pareigingumo, ir atsakomybės bei žodžio laikymosi. Kiekvienas savanoris „Maisto banke“ skiria tik tiek laiko, kiek nori ir gali.

Jau visai greitai finišuos „Maisto banko“ vykdomas Šiaurės-Baltijos šalių savanorystės praktikų mainų projektas. Kokiu tikslu jis buvo vykdomas ir kas jame dalyvavo?

Dirbdami savo darbą nuolatos bendraujame su kitų šalių maisto bankais. Pastebėjome, jog darbe su savanoriais maisto bankai susiduria su skirtingais iššūkiais. Vieniems trūksta vyriškos jėgos, kitiems jaunų savanorių, tretiems - ilgalaikių savanorių ir pan. Tad jūsų minėto projekto tikslas - pasidalinti turimomis savanorių vadybos praktikomis su Šiaurės šalimis, konkrečiai su Estija bei Danija, pasimokyti vieniems iš kitų kaip spręsti iškylančias problemas ir priimti iššūkius.

Kaip suprantu, pati lankėtės maisto bankuose Danijoje bei Estijoje. Kuo skiriasi jų ir Lietuvos „Maisto banko“ darbas su savanoriais? Kokias pamokas iš ten parsivežėte?

Danijoje pamatėme, kad priešingai nei Lietuvoje, dauguma savanorių yra vyresnio amžiaus, jie dažnai savanoriauja ilgą laiką. Tarp vyresnių žmonių susiformavę artimi ryšiai. Tad išvykos metu nagrinėjome danų turimas savanorių bendruomenės stiprinimo praktikas. Estai turi labai išvystytą draugystę su įvairių sričių profesionalais, kurie labai prisideda prie organizacijos lėšų telkimo bei advokacijos – ten savanoriai yra neatsiejama organizacijos plėtros dalis. O Lietuvoje estus ir danus stebino savanorių telkimo „Maisto banko“ akcijoms būdai, mūsų organizacijoje vykdomi savanoriams skirti mokymai.

Kokios kitos veiklos buvo numatytos šiame projekte? Kokių rezultatų tikitės?

Projekto metu surengti trys pažintiniai vizitai į Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje esančius maisto bankus. Jų metu parengėme darbo su savanoriais gaires, kurios bus prieinamos visoms su savanoriais dirbančioms organizacijoms. Projekto finišas - birželio 27 dieną Vilniuje vyksianti konferencija. Projekto metu labiausiai išryškėjo, jog vienas aktualiausių iššūkių visuose maisto bankuose yra savanorių bendruomenės stiprinimas - tai raktas į ilgalaikę ir kokybišką savanorystę. Todėl konferenciją skirsime būtent šiai temai.

Grįžtant prie savanorystės Lietuvoje: kaip savanorystės sritis atrodys po dešimtmečio?

Tikiu, kad jei ne po 10, tai po 20 metų savanorystė bus mūsų genuose. Mes visi bent kažkiek laiko per savo gyvenimą būsime skyrę savanoriškai visuomenei naudingai veiklai, vienu ar kitu metu būsime buvę dalimi kokio nors judėjimo, kuris gražina mūsų šalį. Vieni prisidės būdami „Maisto banko“ savanoriais, kiti - tėvų komiteto nariais darželyje, treti - pavasarinių apsitvarkymų savo bendruomenėje  iniciatoriais. Visa tai ir yra savanorystė ir kiekviena savanoriška patirtis yra labai svarbi.

Vieniems žmonėms nesinori per daug sukti sau galvą – dažnai jie nori gauti konkrečią užduotį, ją padaryti ir eiti namo. Tam labai tinka „Maisto banko“ sandėliai. Kiti nori kūrybos laisvės, organizuoti, ieškoti išeičių ir sprendimų. Tam gali labai tikti vietos gyventojų ir žinoma, darbas „Maisto banko“ biure.

Bet kokiu atveju, esu optimistiška ir manau, kad jau visai netolimoje ateityje lietuviai skirs vis daugiau laiko darbams, kurie asmeniškai neatneša materialinės naudos, bet yra labai vertingi mus supančiai aplinkai ir visuomenei.

 

Projektą Šiaurės-Baltijos šalių savanorystės praktikų mainai” remia Šiaurės ministrų taryba. Už publikacijos turinį atsako tik publikacijos autoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės minstrų tarybos nuomonę ar politiką.

 

 

4 iš 10 lietuvių klaidingai mano, jog žmogaus negalima klausti apie savižudiškas mintis

4 iš 10 lietuvių klaidingai mano, jog žmogaus negalima klausti apie savižudiškas mintis

Rugsėjo 10d.

Net 4 iš 10 lietuvių tiki, jog žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, jog asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti, rodo naujausi šalies gyventojų tyrimai. Nors skaičiai nuolat gerėja,...


Lietuvos mokslininkų inovacija kovai su vėžiu sulaukė prestižinio įvertinimo ir 25 tūkst. Eur prizo

Lietuvos mokslininkų inovacija kovai su vėžiu sulaukė prestižinio įvertinimo ir 25 tūkst. Eur prizo

Rugsėjo 10d.

Kovai su onkologinėmis ligoms pasitelktas dar vienas būdas – Lietuvos mokslininkai sukūrė inovaciją, padėsiančią ne tik sumažinti gydymo išlaidas, palengvinti vėžio gydymo procesą, bet ir užtikrinti geriausius rezultatus radioterapijoje. Onkologams skirtas produktas sulaukė tarptautinio...


Minint Tarptautinę grožio dieną: 5 išmanūs patarimai

Minint Tarptautinę grožio dieną: 5 išmanūs patarimai

Rugsėjo 9d.

Šiandien, rugsėjo 9-ąją, minima Tarptautinė grožio diena. Šia proga technologijų ekspertai dalijasi išmaniais patarimais, kurie palengvins kasdienes grožio procedūras ir padės puoselėti bei saugoti jūsų grožį.


Įmokas į pensijų fondus mokėjo kas ketvirtas šalies gyventojas

Įmokas į pensijų fondus mokėjo kas ketvirtas šalies gyventojas

Rugsėjo 9d.

724 tūkstančiai. Tiek šalies gyventojų papildė savo sąskaitas pensijų fonduose įmokomis už liepą. „Sodra“ primena, kad birželį baigėsi terminas, per kurį gyventojai galėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, o liepa – pirmasis mėnuo, už kurį pervestos naujai įtrauktų pensijų...


Pirmoji šalies ponia – mažų širdelių apsupty

Pirmoji šalies ponia – mažų širdelių apsupty

Rugsėjo 6d.

Penktadienis, rugsėjo 6 d. (Vilnius). Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė dalyvavo maltiečių rengiamoje ir Prezidentūros globojamoje labdaros akcijoje „Mažoj širdelėj – didelės idėjos“. Ši šventė skirta priminti, kad Lietuvoje yra vaikų, kurių svajonėms ir idėjoms auginti...


Nuovargis neturi varginti nuolat, tai gali būti ženklas, kad trūksta magnio

Nuovargis neturi varginti nuolat, tai gali būti ženklas, kad trūksta magnio

Rugsėjo 6d.

Atsiradus didesniam atsakomybių kiekiui rudenį dažniausiai padaugėja įtampos ir streso. Tai pasireiškia nuovargiu po darbo dienos, mieguistumu net po rytinio kavos puodelio ar pietų, gali prasidėti tikas, ar net širdies permušimai. Visa tai gali signalizuoti, kad organizme nepakankamas magnio...


Vaikų mityba mokykloje: kodėl reikalingos priešpiečių dėžutės ir kaip turėtų atrodyti jų turinys?

Vaikų mityba mokykloje: kodėl reikalingos priešpiečių dėžutės ir kaip turėtų atrodyti jų turinys?

Rugsėjo 6d.

Kiekvienas, auginantis atžalas, sutiks, jog vaikų mityba – ypač svarbi ir apie ją tenka galvoti ne tik sėdant prie bendro stalo, bet ir kas rytą išleidžiant vaiką į mokyklą. Norisi, kad mažųjų racionas būtų turtingas maistine prasme, skanus ir įdomus. Tačiau tai, kas patinka tėvams, ne...


Dietistė Ugne Radzevičienė: „Iš tikrųjų sveiką maistą turėtume vadinti normaliu maistu“

Dietistė Ugne Radzevičienė: „Iš tikrųjų sveiką maistą turėtume vadinti normaliu maistu“

Rugsėjo 6d.

Maistas dažnai tampa neatsiejama kasdienių situacijų dalimi, valgome susitikimų metu, dirbdami kompiuteriu, dalyvaudami pristatymuose ar parodose. Valgymas dabar labiau pramoga ar tiesiog trumpa stotelė tarp begalės dienos darbų nei būtinas kuras kūnui. Kaip teigia dietistė Ugnė Radzevičienė,...


Sveikatos specialistai įspėja: krepšinio aistros gali būti pragaištingos turintiems silpnesnę širdį

Sveikatos specialistai įspėja: krepšinio aistros gali būti pragaištingos turintiems silpnesnę širdį

Rugsėjo 5d.

Emocijų banga, sukilęs adrenalinas, padidėjęs širdies ritmas – tokie savijautos pokyčiai nesvetimi daugeliui krepšinio sirgalių, randančių laiko krepšinio rungtynių transliacijoms net ir darbo metu. Pasak sveikatos specialistų, įtemptų rungtynių epizodus ir juos lydinčią euforijos ar...


Mitybos specialistas: pridėtinio cukraus vartojimo pasekmės gali užklupti netikėtai

Mitybos specialistas: pridėtinio cukraus vartojimo pasekmės gali užklupti netikėtai

Rugsėjo 5d.

Vis daugiau atliekamų mokslinių tyrimų patvirtina, kad pridėtinis cukrus daro neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Natūralaus gėrimo be dirbtinių priedų „Barley Bros“ gamintojų užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad kaip dažniausią pridėtinio cukraus vartojimo pasekmę lietuviai...


Kaupimas pensijai sulaukus 40 metų: ar tai apsimoka ir kokį būdą rinktis?

Kaupimas pensijai sulaukus 40 metų: ar tai apsimoka ir kokį būdą rinktis?

Rugsėjo 5d.

Nors valstybė nuo šių metų liepos nusprendė automatiškai į papildomą pensijų kaupimą įtraukti tik tuos asmenis, kuriems dar nėra 40 metų, šio amžiaus sulaukusiems žmonėms pradėti kaupti papildomai tikrai nėra per vėlu.


Kenkėjų vasaros sezonas nesibaigia

Kenkėjų vasaros sezonas nesibaigia

Rugsėjo 5d.

Anot kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“, nepaisant to, kad prasidėjo kalendorinis ruduo, kenkėjų vasaros sezonas tęsiasi. Musės bei širšės ir toliau aktyviai drumsčia ramybę.


Tymai sugrįžta – laikas skiepytis

Tymai sugrįžta – laikas skiepytis

Rugsėjo 5d.

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.


Cukrus: ar būtina jį pašalinti iš savo mitybos?

Cukrus: ar būtina jį pašalinti iš savo mitybos?

Rugsėjo 4d.

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad...


„Sudie, atostogos!“, arba ką valgyti, kad būtų lengviau grįžti į ritmą

„Sudie, atostogos!“, arba ką valgyti, kad būtų lengviau grįžti į ritmą

Rugsėjo 3d.

Atsipalaiduoti vasarą, žinoma, naudinga ir netgi būtina, tačiau grįžti į mokslus ar darbus kartais būna uždavinys ne iš lengvųjų. Sakoma, jog bendrą organizmo būseną ir protinę veiklą sustiprinti, o kartais ir priešingai – apsunkinti, gali net ir atitinkamas maistas. Tad ką valgyti, norint...


Draudikai: viešasis transportas saugesnis, žmogiškasis faktorius – tas pats

Draudikai: viešasis transportas saugesnis, žmogiškasis faktorius – tas pats

Rugsėjo 3d.

Prasidedant rugsėjo chaosui didmiesčių gatvėse, sostinėje svarstant branginti automobilių stovėjimo centre tarifus vis dažniau susimąstoma apie viešąjį transportą. Be to, didmiesčiams investuojant į viešojo transporto atnaujinimą, sparčiai mažėja nelaimingų atsitikimų, nulemtų transporto amžiaus...


Kas atsitinka, jei trūksta miego?

Kas atsitinka, jei trūksta miego?

Rugpjūčio 30d.

Mokslininkai ir gydytojai atrado miego trūkumo ir tam tikrų ligų tiesioginę priklausomybę. Jei manote, kad vieną naktį neišsimiegojus, kitą naktį galime kompensuoti miegą - esate teisūs. Tačiau neišsimiegojus kelias naktis iš eilės, “užsukame” miego trūkumo spiralę ir tokia būsena...


Joana Bartaškienė: „Kaip sportuot būtina, taip ir internetu naudotis mokėti yra privaloma“

Joana Bartaškienė: „Kaip sportuot būtina, taip ir internetu naudotis mokėti yra privaloma“

Rugpjūčio 30d.

Daugkartinė Lietuvos sportinės gimnastikos čempionė, aerobikos trenerė Joana Bartaškienė (68 m.) sako niekada nepaliausianti propaguoti aktyvaus gyvenimo būdo ir žeria krūvas pavyzdžių, kaip galima judėti ir savimi rūpintis bet kokiame amžiuje. Pasak jos, vis daugiau tų, kurie senatvės nebijo,...


Paskutinę vasaros dieną Vingio parke – juoko rekordas

Paskutinę vasaros dieną Vingio parke – juoko rekordas

Rugpjūčio 30d.

Paskutinę vasaros dieną Vilniaus Vingio parke nuo 13 val. bus siekiama masiškiausios juoko pamokos rekordo, kurį oficialiai fiksuos ir į Lietuvos rekordų knygą įtrauks agentūra „Factum“. Prisijungti kviečiami visi, norintys ne tik išbandyti juoko jogos poveikį, bet ir tapti unikalaus...


Lietuva ruošia jodo atsargas: sveikatos specialistai pataria jodą vartoti atsakingai

Lietuva ruošia jodo atsargas: sveikatos specialistai pataria jodą vartoti atsakingai

Rugpjūčio 30d.

Siunčiame pranešimą apie tai, kad Astravo atominės elektrinės atidarymui Baltarusijoje ruošiasi ne tik tokios V. Europos šalys kaip Vokietija, pradėjusi kaupti milijonines jodo tablečių atsargas, bet ir Lietuva. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį ne tik į jodo svarbą, bet ir...

Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9