Dvi infekcijų rūšys
Europoje atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad 60–70 proc. visų Europos gyventojų kenčia nuo pėdų grybelinės infekcijos. Lietuviai ne išimtis — kasmet vis daugėja sergančiųjų pėdų ir nagų grybeliu.
Grybelinės infekcijos yra dviejų rūšių. Tai nagų grybelinė liga, kuria dažniau suserga vyresni, 50–65 metų amžiaus žmonės, ir grybelinė pėdų odos infekcija, kuria dažniau užsikrečia vaikai ir jauni žmonės. Ir nagų, ir pėdų grybelis yra užkrečiamos, greitai plintančios infekcijos.
Požymiai
Grybelio pažeista pėdų oda parausta, ima beprotiškai niežėti, tarpupirščiai trūkinėja, ima pleiskanoti. Gali atsirasti smulkių pūslelių, skausmingų įtrūkimų, kartais išsausėjusi oda pradeda luptis. Šie simptomai gali būti pavieniai arba pasireikšti visi kartu.
Užsikrėtus nagų grybeliu po kelių mėnesių pakinta nago spalva, jis tampa gelsvas ar balkšvas, net žalsvas. Vėliau nagas sustorėja, ima trupėti, po juo atsiranda baltos dėmės, t. y. raginės masės.
Pasidaro nelygus ir nago paviršius — jis būna tarsi išvagotas išilginėmis juostelėmis.
Jei liga negydoma, dažnai atsiranda skausmas, būna sunku vaikščioti. Grybelinė infekcija organizme gali sukelti kitas ligas: egzemą, alergiją, dilgėlinę. Tad labai svarbu pradėti gydymą, kol liga neįsisenėjusi.
Kur tyko liga?
Grybelio sporos mėgsta daugintis ten, kur šilta ir drėgna — pirtyse, baseinuose, persirengimo kambariuose, kur dažniausiai žmonės vaikšto basi. Geriausias sąlygas daugintis užkratas turi šlepetėse, iš odos pakaitalo pagamintuose sportbačiuose ir pan. Eidamas į baseiną, pirtį ar sporto salę neškis įspiriamas basutes – jos apsaugos nuo nemalonaus užkrato.
Nuėjęs į svečius neskubėk autis ir labai įkyriai siūlomų šlepečių – jau geriau pameluoti, kad negali nusiauti siaurų batų nei išeiti „grybais” aplipusiomis pėdomis.
Grybelio sporos išlieka daugelį metų, todėl pėdų grybeliu lengvai galima užkrėsti šeimos narius ar bendradarbius per patalynę, rankšluosčius, avalynę.
Kojų priežiūra
Jei sportuoji, turi ypač kruopščiai laikytis kojų higienos. Kiekvieną kartą po treniruotės privalai nuplauti kojas po tekančiu vandeniu su muilu ir, svarbiausia, sausai iššluostyti tarpupirščius.
Po to užsimauk švarias kojines ir batus, kuriais atėjai iki sporto salės. Prakaitu sumirkusias kojines būtina išskalbti, o sportbačius reikia gerai išvėdinti ir kartkartėmis dezinfekuoti specialiomis priemonėmis.
Jei kojos labai prakaituoja, naudok įvairius dezodorantus, antiperspirantus ir kremus. Tiesa, kremai ir dezodorantai, kuriuose yra talko, gali užkimšti odos poras ir sukelti uždegimą. Kosmetinę priemonę būtinai išbandyk ant vidinio dilbio – ja patepk odos lopinėlį. Jei po 10–15 min. parausta, esi jautrus kuriam nors sudėtiniam priemonės komponentui, todėl turi jos atsisakyti.
Dauguma kosmetinių priemonių, skirtų kojų priežiūrai, pasižymi priešmikrobiniu, priešgrybeliniu poveikiu — tai būna nurodyta ant pakuotės esančiame aprašyme.
Atidžiai prižiūrėk nagus — sveiki jie yra lankstūs ir blizga. Jei nago spalva pakito ar jis pradėjo augti netaisyklingai, nedelsk ir kreipkis į dermatologą — gali būti, kad užsikrėtei grybeliu.
„Grybų” gydymas šiuolaikiniais vaistais
Infekcijos gydymas neskausmingas — ją gali išsigydyti ir pats.
Pėdų grybelį galima išgydyti vartojant kremą, o nagų grybelį — geriant šiuolaikinius vaistus (žr. www.sveikospedos.lt ). Pėdų grybelio pažeistą odą šiuolaikiniais vaistais galima išgydyti per 1–4 savaites. Kojų nagų grybelis gydomas 3–6 mėnesius, rankų nagų grybelis – 1,5–3 mėnesius. Pradėjus gydytis, būtina dezinfekuoti avalynę, nes antraip vėl užsikrėsi grybelio sporomis, kurios liko batuose.
Jei nagų išvaizda Tau kelia bent menkiausią nerimą, kreipkis į dermatologą. Dabar pats laikas pradėti gydytis, kad vasarą nereikėtų slėpti kojų juodose kojinėse.
