Birželio 5d. Penktadienis

Ar būstas, kuriame gyvenate, gali gydyti?

Spalio 1d.
Ar būstas, kuriame gyvenate, gali gydyti?

Kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi ilgalaikio streso pasekmėmis: emociniai sutrikimai, lėtinis nuovargis, nuolatinė įtampa, depresija ir perdegimas – Pasaulio sveikatos organizacija jau paskelbusi šiuos sutrikimus XXI a. epidemija.

Psichologai sako, kad tam, kaip jaučiamės, didelės įtakos turi gyvenamoji aplinka ir skatina dairytis būstų arčiau gamtos. Tačiau kokia reali situacija nekilnojamojo turto rinkoje ir kas svarbiau šiuolaikiniam pirkėjui: miesto panorama pro langą ar šalia namų tyvuliuojantis ežeras?

Pigiausias priešnuodis stresui – gamta

Psichologas Tomas Vasiliauskas sako, kad aplinka, kurioje gyvename, labai veikia žmogaus sveikatą, o nuolatinei įtampai, patiriamai darbe, būtina rasti atsvarą. Pigiausias, elementariausias ir kone visiems prieinamas įtampos žaizdų gydymo būdas, pasak specialisto, yra laisvalaikis gamtoje.

„Kad buvimas arti gamtos pagerina fizinę, psichinę ir dvasinę savijautą, patvirtina psichologiniai tyrimai. Reguliarus savo proto ir kūno stebėjimas, atsiribojimas nuo miesto triukšmo visapusiškai gerina sveikatą, užtikrina ramų miegą“, – teigia psichologas.

Pasak specialisto, tam, kad gamtoje praleistume daugiau laiko, reikėtų tam susikurti sąlygas. Viena jų – motyvacija judėti, tik problema ta, kad ji dažnai peržengia ribas ir net ilsėdamiesi žmonės varžosi dėl rezultatų su pačiais savimi.

„Mes visi labai mėgstame žingsniamačius: tik ir laukiame, kada pasieksime nustatytus žingsnių skaičius. Tačiau svarbiausia – ne kiek jūs nueinate, bet kur ir kaip vaikščiojate.

Jau prieš gerą dešimtmetį atliktas gamtos naudos kognityvinėms žmogaus funkcijoms tyrimas atskleidė, kad paprastas pasivaikščiojimas gamtoje: prie ežero, pamiškėje, parke ar bet kokioje kitoje gamtos vietoje, turi didesnę naudą nei vaikščiojimas miesto gatvėmis. Gamta, grynas oras padeda emocijų reguliacijai, pagerina atminties funkcijas, padidina dėmesio koncentracijos lygį, o gyvenimas gamtos apsuptyje neabejotinai mažina stresą, reguliuoja kortizolio lygius“, – pasakoja psichologas.

Anot T. Vasiliausko, gamtos ramybė kūnui ir protui gali būti naudingesnė nei joga, o tiems, kurie turi jau diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, serga depresija, daugiau laiko praleisti gamtoje būtina: žmonės tuomet jaučiasi labiau motyvuoti, padidėja energijos kiekis ir vidiniai resursai, reikalingi būklei atstatyti.

Gyvenimas miesto šurmulyje veikia ne tik emocijas, bet ir protą

Psichologui antrina ir BBC apžvalgininkas Viljamas Parkas. Neseniai pasirodžiusiame savo straipsnyje jis atkreipia dėmesį į dar vieną miesto atributą: užterštumą, kuris veikia miestiečių emocinę sveikatą, skatina nutukimą ir netgi silpnina protinius gebėjimus.

„Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad studentai, laikantys egzaminus tuo metu, kai miestuose yra labai padidėjęs užterštumas, gauna kur kas prastesnius įvertinimus nei tuomet, kai užterštumas mažesnis“, – teigia V. Parkas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamus duomenis, kurie iškalbingi: urbanistinio kraštovaizdžio apsupti gyventojai patiria kur kas daugiau nuotaikos svyravimų ir nerimo sutrikimų nei tie, kurie pro savo langą mato jūrą. Pastarųjų streso lygis, vertinamas populiariąja Keslerio skale, yra trečdaliu mažesnis. Be to, tyrėjai teigia, kad bent 20 ar 30 proc. daugiau laiko praleidus stebint vandens mėlį, streso ir depresijos lygį būtų galima ženkliai sumažinti.

Arba miestas, arba gamta?

Paklausta, ar tokios sveikatos specialistų išvados veikia lietuvius ir ar butų, statomų gamtos prieglobstyje paklausa auga, nekilnojamojo turto (NT) ekspertė Jurgita Kveselaitė patvirtina: ieškančių būsto gamtos apsuptyje daugėja ir dažnas pirkėjas ieško ramybės.

„Jei vos prieš dešimtmetį žmonės noriai keldavosi į naujos statybos daugiabučius vien tik dėl galimybės gyventi dar dažais kvepiančiame bute, dabar pasiūlos lepinami pirkėjai, būstus perka neignoruodami ir savo būsenų: ieško ramybės, vertina aplink kuriamus parkus, pakrantes, žaliuojančius miškus. Galiu pabrėžti tik viena: tokių, iš pažiūros, užmiesčio privilegijų, vis dažniau ieškoma mieste, miegamuosiuose rajonuose“, – sako ekspertė.

Problema ta, kad paklausa ne visada diktuoja pasiūlą: nors naujų butų projektų apstu, statomų gamtos apsuptyje ir esančių miesto teritorijoje beveik nėra. Sostinėje, kaip teigia J. Kveselaitė, kažką panašaus galima rasti Valakampiuose, tačiau ten daugeliui neįkandamos būsto kainos. Tačiau kitame miesto krašte – Pilaitėje, yra draustinis ir ežeras, šalia kurių įsiterpę nauji gyvenamieji namai. Pasak ekspertės, unikalus yra „Gilužio rivjeros“ projektas – gyvenantieji jame galėtų nuo savo namų terasos iki ežero kranto nueiti basomis, nes artimiausius namus ir Gėlužės ežerą skiria vos 50 m.

„Unikali yra ir pati Pilaitė – tai vienas jauniausių sostinės rajonų, kur vidutiniam gyventojui šiek tiek daugiau nei 35 m. Čia vyksta itin retas reiškinys miestuose: kuriasi gyvenamųjų namų projektai, kurių akcentas yra ne pagrindinis kelias, gatvės ar parduotuvės, bet gamtos objektai. Ir visa tai – miesto teritorijoje, augančiame rajone, o ne užmiesčio gilumoje“, – sako J. Kveselaitė.

„Gilužio rivjeroje“ mažaaukščių daugiabučių gyventojai įsikūrę šalia draustinio, praktiškai beveik ant ežero kranto, tačiau tuo pačiu ir neišsižadėję miesto infrastruktūros: parduotuvių, mokymosi, gydymo įstaigų, restoranų ar kavinių.

Ramių apylinkių ieško dažniau nei gražios panoramos

Pasak ekspertės, jei anksčiau pirkėjus žavėjo tik gamtos panorama pro langą, dabar jie nori ne tik matyti mišką, bet ir šalia jo gyventi: vaikščioti pamiške ar ežero pakrante, maudytis ir tai daryti šalia namų.

„Sakyčiau, kad žmonės būstuose nori gyventi ir ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Galbūt pabodo nuolat atokvėpio ieškoti toli už miesto esančiose sodybose, į kurias po ilgos darbo dienos vis rečiau nuvažiuosi. Pirkėjai dažnai teiraujasi, ar šalia planuojamo, ar jau statomo projekto bus parkas, dviračių takai, jei tokia rekreacinė infrastruktūra jau yra, ji gali tapti lemiamu svertu renkantis būstą“, – pavyzdį pateikia J. Kveselaitė.

Jos teigimu, tiems, kurie nori likti gyventi mieste, tačiau tuo pačiu ir mėgautis gamtos malonumais, rinktis, net ir sostinėje, nelabai yra iš ko.

„Reikia pripažinti, kad jei pro vieną langą matai mišką ar ežerą, pro kitą dažniausiai girdėsi triukšmingą gatvę. Vietų mieste, kur į nepaliestą gamtos peizažą galėtų įsiterpti gyvenamieji namai yra labai nedaug, gal vos tik kelios. Ir tai natūralu – gyvendami mieste sutinkame matyti urbanistinį kraštovaizdį. Tačiau svarbu žinoti, kad tiems, kurie nori žalumos, gyvybės arti namų ir neketina kraustytis į užmiestį, išeičių irgi yra. Tiesa, labai nedaug“, – parėžia NT ekspertė.

Pasak jos, tikėtina, kad ramybės paieškos miestuose ar jų pakraščiuose ateityje bus vis sunkesnės: gali būti, kad būstai, apsupti tylos, tačiau pernelyg nenutolę nuo centro, bus ypatingai paklausūs streso nualintoje visuomenėje ir kasmet vis brangs. O jų pasiūla, tikėtina, pastebimai neaugs, nes gamtos resursai – baigtiniai.

 

Vasaros traumos: net į menkiausią nubrozdinimą negalima numoti ranka

Vasaros traumos: net į menkiausią nubrozdinimą negalima numoti ranka

Birželio 3d.

Prasidėjus vasarai ir sušvelnėjus karantinui žmonės vis aktyviau leidžia laiką gamtoje, drąsiau iškylauja, daugiau važinėjasi dviračiais, riedučiais, paspirtukais. Deja, bet nutinka ir taip, kad poilsio akimirkas apkartina įvairios „vasariškos“ traumos – sumušimai, sutrenkimai...


Nerimas prieš egzaminus: karantinas tik padidino stresą abiturientams

Nerimas prieš egzaminus: karantinas tik padidino stresą abiturientams

Birželio 3d.

Nors šis pavasaris dėl besitęsiančio karantino tapo psichologiniu iššūkiu daugeliui žmonių, ypač daug streso ir nerimo jis sukelia abiturientams, kurie jau galvoja apie jų laukiančius egzaminus ir jaučia didelę atsakomybę. „Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su psichologe Egle Zubiene...


Smegenų ląstelių mirtį gali išprovokuoti vos vienas krešulys

Smegenų ląstelių mirtį gali išprovokuoti vos vienas krešulys

Birželio 3d.

Trisdešimtmetė pateko dėl insulto į ligoninę, jai buvo sunku patikėti, kad tai lėmė rūkymas ir kraujo krešumą didinančių hormoninių kontraceptikų vartojimas. Vos 35-erių sulaukusį vyrą insultas ištiko dėl įgimtų širdies pakitimų. Gydytojas neurologas medicinos mokslų daktaras Šarūnas Augustis...


Gydytoja prisimena astma sergančių pacientų istorijas: gydymas leido grįžti prie senų pomėgių

Gydytoja prisimena astma sergančių pacientų istorijas: gydymas leido grįžti prie senų pomėgių

Birželio 3d.

Esant dabartinėms gydymo galimybėms, vis daugiau sunkia astma sergančių žmonių jaučiasi taip, lyg būtų visiškai sveiki. Pacientai dažnai net klausia gydytojų, gal įvyko stebuklas ir jie iš tiesų pasveiko. Svarbu nepamiršti, kad astma yra neišgydoma liga, todėl ilgalaikio gydymo nutraukti...


Įprotis vakarais gurkšnoti kerta per kepenis stipriau nei daugelis galvoja

Įprotis vakarais gurkšnoti kerta per kepenis stipriau nei daugelis galvoja

Birželio 2d.

Vasara – atostogų metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas, kai alkoholio lentynos parduotuvėse ištuštėja kiekvieną savaitgalį. Tačiau atsipalaidavimas gali būti pragaištingas, nes kitą rytą kamuoja pagirios.


Sušvelninus karantiną – antplūdis odontologų kabinetuose

Sušvelninus karantiną – antplūdis odontologų kabinetuose

Birželio 2d.

Odontologų paslaugos yra vienos populiariausių Lietuvoje – per metus beveik kas penktas pacientų apsilankymas tenka būtent jiems. Griežčiausio karantino metu du mėnesius negalėję teikti planinių paslaugų, odontologai išgyvena antplūdį: vien pirmąją jų darbo atnaujinimo savaitę paslaugų...


Cinamonas - 10 geriausių jo savybių + veido kaukės receptas nuo spuogų!

Cinamonas - 10 geriausių jo savybių + veido kaukės receptas nuo spuogų!

Birželio 2d.

Cinamonas – su kuo pirmiausia asocijuojasi Tau šis žodis? Turbūt daugeliui tai tiesiog prieskonis, kuris suteikia ypatingą skonį tam tikriems patiekalams, kavai, bandelėms. Bet "Žalioji dėžutė" įkūrėja Agnė Gedminaitė Miškinienė sako, kad cinamonas yra ne tik skanus, bet ir be...


Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Birželio 1d.

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria didžiausias visų laikų...


Dėl pandemijos pasaulyje sutriko imunizacijos paslaugų tiekimas

Dėl pandemijos pasaulyje sutriko imunizacijos paslaugų tiekimas

Birželio 1d.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų vaikų fondo (angl. UNICEF), Pasaulio vakcinacijos ir imunizacijos aljanso (angl. GAVI) ir Sabin vakcinų instituto (angl. Sabin Vaccine Institute) surinktais duomenimis, dėl nepalankios epidemiologinės situacijos pasaulyje,...


Akiniai apsaugo nuo koronaviruso

Akiniai apsaugo nuo koronaviruso

Birželio 1d.

Lietuvos ir užsienio ekspertai pripažįsta, kad akiniai yra viena iš priemonių, leidžiančių apsisaugoti nuo koronaviruso. Bet kuri akinių rūšis sukuria tam tikrą mechaninį barjerą tarp žmogaus kūno ir koronaviruso. Nešiojant akinius karantino metu, galima ne tik apsisaugoti nuo infekcijos, bet ir...


Odontologai atsisako mokesčio – ryžosi šimtatūkstantiniams nuostoliams

Odontologai atsisako mokesčio – ryžosi šimtatūkstantiniams nuostoliams

Birželio 1d.

Didžiausias odontologijos klinikų tinklas Lietuvoje CLINIC | DPC solidarizuojasi su pacientais ir nuo pirmadienio (birželio 1 dienos) nebetaikys mokesčio už visuotinio karantino metu naudojamas papildomas apsaugines priemones.


Duonos kepimo pradžiamokslis – 5 netikėti patarimai ir 2 gardūs receptai

Duonos kepimo pradžiamokslis – 5 netikėti patarimai ir 2 gardūs receptai

Birželio 1d.

Pastaruoju metu visas pasaulis grįžta prie duonkepystės šaknų: socialinius tinklus tiesiog užplūdo įvairiausių duonos ir kepinių receptų nuotraukos: cinamoninės bandelės, fokačija ir visas jas vainikuojanti – natūralaus raugo duona (angl. sourdough). Naršyklių statistikos rodo, jog...


Šalies onkologijos ligoninėms – moderni virusus naikinanti įranga

Šalies onkologijos ligoninėms – moderni virusus naikinanti įranga

Gegužės 28d.

Šalies onkologines ligonines netrukus pasieks 54 baktericidiniai UV recirkuliatoriai, kuriuos už virtualiame labdaros aukcione „Sužydėjusi viltis“ paaukotus pinigus dovanoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija. Baktericidiniai UV recirkuliatoriai – naujosios kartos patalpų...


Kodėl vyrams reikia minkšto dantų šepetėlio ir kiti 10 faktų apie burnos higieną

Kodėl vyrams reikia minkšto dantų šepetėlio ir kiti 10 faktų apie burnos higieną

Gegužės 28d.

Burnos higiena – kasdienis kiekvieno iš mūsų rūpestis, kuris neturėtų apsiriboti tik dantų valymu ryte ir vakare. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai sako, kad rūpindamiesi savo šypsena dažnai vadovaujamės mitais ir neskiriame tam pakankamai dėmesio....


Kardiologės patarimai, ką daryti, jei vargina širdies permušimai

Kardiologės patarimai, ką daryti, jei vargina širdies permušimai

Gegužės 28d.

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergantys žmonės, manau, padaugės užleistų ligonių, kurie kentėjo, bet nevažiavo į ligoninę, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, - įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos...


Kol vaistai ir vakcina nuo koronaviruso neatrasti, specialistai rekomenduoja rūpintis imunine sistema

Kol vaistai ir vakcina nuo koronaviruso neatrasti, specialistai rekomenduoja rūpintis imunine sistema

Gegužės 28d.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, šiuo metu, kol dar neturime nei vaistų, nei vakcinos nuo koronaviruso, ypatingai svarbu kuo labiau sumažinti riziką užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir palaikyti imuninę sistemą. Nors dar nėra jokių mokslinių tyrimų, tvirtai įrodančių, koks gyvenimo...


Skiepijimai nuo ŽPV per porą metų reikšmingai padidėjo

Skiepijimai nuo ŽPV per porą metų reikšmingai padidėjo

Gegužės 27d.

Pažymint Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, jog pastaraisiais metais didėjančios skiepijimų apimtys nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos taip pat reikšmingai prisideda prie moterų sveikatos stiprinimo. Naujausiais...


Mūsų oda sufleruoja, ką darome neteisingai: 5 būdai tai pastebėti

Mūsų oda sufleruoja, ką darome neteisingai: 5 būdai tai pastebėti

Gegužės 27d.

Oda – mūsų organizmo sveikatos atspindys – vos sustreikavus vienam ar kitam organui, pasekmes galime matyti odoje. Ypatingos priežiūros reikalauja jautri oda, kuri greičiau rausta, sudirgsta, tampa nelygi. „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė pristato...


7 priežastys, kodėl svoris nekrenta

7 priežastys, kodėl svoris nekrenta

Gegužės 27d.

Pradėjai laikytis dietos, bet rezultatai netenkina? Pradėjai daugiau sportuoti, bet svoris vis vien nekrenta? Jei ir Tu susiduri su šiomis problemomis – galbūt šiame straipsnyje rasi atsakymą, kodėl negali atsikratyti papildomais kilogramais. Agnė Gedminaitė - Miškinienė (Žalioji dėžutė...


Pernai Lietuvoje išaiškinti penki vėlyvojo sifilio atvejai

Pernai Lietuvoje išaiškinti penki vėlyvojo sifilio atvejai

Gegužės 26d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), pernai Lietuvoje penkiems asmenims diagnozuota pažengusio sifilio stadija – vėlyvasis sifilis (dviem vyrams ir trims moterims). Nustatytos šios pažengusio sifilio formos: simptominis neurosifilis, kardiovaskulinės sistemos sifilis,...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9