Gudručio vaistinė

Anglų kalbos pamokos. Kada pradėti?

Kai kurie tėvai su pavydu žvelgia į vakariečių šeimas, kurioms nesunku gauti kitakalbę auklę – vis tas noras, kad vaikas kuo anksčiau prisitaikytų globalėjančiame pasaulyje. Psichologai ir ugdymo specialistai įspėja: per daug ambicijų gerų rezultatų neduos, sukurta „kalbinė įtampa“ vėliau gali kelti rimtų mokymosi problemų.

Kalbos grūdas turi sudygti

Tėvai įsitikinę, kad globalizavimo laikais mokėti užsienio kalbą – tikras geros karjeros pamatas. Raidos (arba amžiaus tarpsnių) psichologijos požiūriu daugiakalbystė vaikystėje iš tiesų turi tam tikrų privalumų – ne tiek prag-

matiškų, kiek bendražmogiškųjų. Daugiakalbėje aplinkoje užaugę vaikai vėliau lengviau mokosi ir kitų užsienio kalbų, nes anksti išmoksta pajusti kalbos sistemą. Be to, jiems lengviau pažvelgti į reiškinį ar situaciją iš kito taško ir kasdienybėje būti kūrybingiems. Jų ir bendravimo kompetencija daug didesnė.

Tačiau ne kiekvienas vaikystėje patirtas „kalbinis impulsas“ nukrenta į derlingą dirvą. Šios srities specialistai (neretai jais tampama iš „egoistinių“ paskatų, sukūrus mišrią šeimą) vienu balsu tvirtina: daugiakalbis ugdymas rezultatų duoda tik tuomet, kai yra emocinis vaiko ryšys su kalba. Todėl tokių ambicijų turintiems tėvams vertėtų pagalvoti, kuo jiems patiems ta kalba artima. Nes jei ji nenuteikia maloniai, negalėsi jos ir vaikui perduoti.

Todėl ekspertai skeptiškai vertina tėvų norą mokyti mažą vaiką kalbos vien dėl intelektinių sumetimų. Noras, kad sektųsi mokykloje – tikrai nėra priežastis daugiakalbei vaikystei. Kur kas svarbiau tai, kad kalba vaikui būtų emociškai ir socialiai reikalinga. Pavyzdžiui, dėl tėčio ar mamos kilmės, kitoje šalyje gyvenančios tetos ir pusbrolių ar pusseserių, bendradarbių vaikų. Tada greit atsiranda labai asmeniškas santykis su kalba.

Auklėtojos kalba skirtingai

Kontaktas su nauja kalba nebūtinai turi prasidėti jau kūdikystėje. Laiko tarpsnis, kuriame naują kalbą galima išmokti dvikalbiškumo principu dar tiksliai nenustatytas. Tačiau stebėjimai rodo, kad iki dešimties metų amžiaus galimybės tikrai didelės.

Pats populiariausias metodas – vadinamieji dvikalbiai darželiai. Juose abiejų grupės auklėtojų gimtoji kalba skirtinga – taigi bendravimas su vaikais būtent ta kalba yra natūralus, nedirbtinis. Savaime suprantama, kad vaikus antroji kalba nesunkiai „pasiekia“, nes emocinis ryšys su auklėtoja – stiprus.

Kalbinis ugdymas apskritai turėtų būti integruotas į kasdienį vaiko gyvenimą. „Pamokinis“ metodas nieko neduoda, lygiai kaip ir klausinėjimas: „Na, tai kaip „kėdė“ bus angliškai?“ Juk ir gimtosios kalbos vaikas išmoksta tikrai ne taip. Naujoji kalba turėtų tiesiog šmėžuoti vaiko akiratyje, aplinkoje ir veikloje, tada jis išmoks jos – iš lėto, bet garantuotai. Geriausia, jei pažįstamas žmogus bendrauja su vaiku tik ta užsienio kalba.

Būtina sąlyga – nuoseklumas

Žinoma, kiekvienas gali susikurti savo sistemą. Tačiau svarbu, kad ir vaikas, ir tėvai tą sistemingumą pajustų. Psichologai įspėja: iš kalbinio ugdymo nesitikėkite pribloškiančių rezultatų. Neretai vaikai gana greit reaguoja į naująją kalbą, bet patys aktyviai jos nenaudoja. Tai normali būsena.

Vaikams reikia laiko kaupti ir išrūšiuoti naują informaciją. Vieną dieną, kai jiems pasirodys reikalinga, tikrai pamatysite, kad jie šneka „naująją“ kalba.

Baimintis kad dėl nuoseklaus daugiakalbiškumo kalbos „susipainios“ arba sulėtės vaiko raida, pasak šios srities tyrėjų ir praktikų, tėvams tikrai nėra ko. Jei kontaktas su nauja kalba tėra tik atsitiktinės laidos ar žaidimai, vaikui jos nepakenks. Tokie maži impulsai bent jau (bet nebūtinai, tai priklauso nuo turinio ir formos) sužadins susidomėjimą kalba.

Kur kas blogiau, kai vaikui daromas spaudimas, tegu ir netiesioginis. Per dideli tėvų reikalavimai ar lūkesčiai sukelia vaikui mokymosi stresą tikrąja šio žodžio prasme. Tuomet neigiama su užsienio kalba susijusi patirtis gali gerokai apsunkinti mokymąsi mokykloje. Dėl to svarbu stebėti savo vaiką, kad ir kokiu metodu būtų ugdomas daugiakalbiškumas, o pamačius pirmuosius nuovargio požymius iškart mažinti krūvį.

Kristina Sprindžiūnaitė

TAIP PAT SKAITYKITE